Didžiosios mažagalvių mintys

„Kai aš gimiau, mano galva buvo tokia mažytė mažytė... kaip putpelės.“

(6 metų Elijas).

2013 06 03.

Dienos žvilgis (18)

Kauno kranai iškels jus virš Vilniaus, arba Kauno kranai – Vilniaus stogai:

Eisena už gyvybę

Eisena Vilniumi Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga:

Marijus Gailius. Apie kultūrinę kurtybę

Muzika yra universali kalba. Tuo darkart įsitikinau ką tik žvilgtelėjęs į televizijos ekraną, kuriame mirguliuoja kanalas VH1. Ne, televizoriaus aš dar neturiu –­ šis spalvingas atributas prisegtas prie sienos kavinėje, kurioje taikausi dabar, pirmadienio vakarą, surašyti šį tekstą, sudėlioti įspūdžius iš praėjusį šeštadienį praošusios Gatvės muzikos dienos, kuri taip priminė vasarišką Palangą – visur aplink aidinčia kakofonija, žmonių gausa ir jų lėtumu, lėtu ėjimu it Basanavičiaus gatve saulei leidžiantis. Priminė Palangą, bet buvo kur kas jaukiau.

Išslydę iš plytų tvirtovės

Tu žiūri į sumūrytas plytas

Ir galiausiai tau tampa taip gaila,

Kad patsai juk ne taip sulipdytas –

Žmonės žydi, nublunka, išeina...

Na, o namas stovėjo ir stovi...

...Ir stovės nežinia kiek dar laiko –

Mūsų laimės, jaukumo šventovė,

Mūsų sargas kūrybinio daigo.

Tik jo dūmas nepasieks niekada

Išgaravusių žemės svečių,

Apsisiautę laiminga diena

Jie tenai, jie aukštai, už žvaigždžių...

Tu žiūri į sumūrytas plytas...

Nerijus Laurinavičius, 2013 05 26, Tauragė.

Iš nematomo žmogaus užrašų (25). Gimimo diena.

Niekada nemėgau švęsti savo gimtadienių. Sakysite, che, dar ko įsigeidė! Esi nematomas ir tylėk sau susisukęs į pažastį. Užsimanė mat asilas avižinių dribsnių košės su sviestu bei džiovintais bananais… Gal dar pageidautumei šaukšto ir siuvinėtos servetėlės po varvančia barzda?!

Bet gi norėčiau, jei leisite, mandagiai priminti, jog ne visada buvau aš nematomas po šimts stručių! Gerai, jau gerai, nurimkime – į nieką nepretenduoju ir nesiruošiu pasikeisti. Nemėgau, vadinasi, nemėgau. Tačiau kartais vis tiek bent simboliškai  paminėdavau savo gimimo dieną.

„Ąžuoliuko“ Mažylių choro baigiamasis koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje (foto)

„Šerkšno Tylos“ koncertas Tauragėje

Jau šį penktadienį, gegužės 24 d. 21.00 val., visus tauragiškius (ir ne tik) kviečiame į Tauragės miesto šventės vakaro koncertą – gros grupė iš Vilniaus „Šerkšno Tyla“.

Koncertas vyks Tauragės Moksleivių kūrybos centre, Tauragės pilies kiemelyje.

Šio miesto gyventojus sveikiname su artėjančia švente ir laukiame norinčiųjų jaukiai pavakaroti.

Pagarbiai
„Šerkšno Tyla“.

Iš nematomo žmogaus užrašų (24). Grožio įtampa.

Aš nesu gražuolis. Bet ir ne baidyklė, po šimts kaljanų! Galbūt kažkiek panašus į vandenį – šiek tiek sąlyginai apčiuopiamas, tyliai ištekantis pro suskeldėjusius pirštus, be skonio, atspindintis jūsų idiliškus kraštovaizdžius, paežerių medžius ir valtis, svajingą gretimų vienkiemių buitį ir (ne)būtį. Bet ne! Aš – tik paprasčiausias nematomas žmogus, kartais per daug sau leidžiantis, per daug geros nuomonės apie save, per daug atpalaiduojantis pasiutusios vaizduotės šunis…

Gatvės muzikos dienos akimirkos (2013)

Iš nematomo žmogaus užrašų (23). Hospitalizavimas.

 

Aš esu nematomas ir man yra gerai. Visiškai nenoriu, kad būtų kitaip. O Jūs? Mano laikinoji atmintis panaši į tuoj tuoj pražydėsiančią pienę – čia ji ryški kaip pati saulė, čia jau, žiūrėk, pakilo sniego baltumo pūkeliais ir lengvu ekonominės klasės vėjeliu nuskrido už miško. Turiu dar ir tą kitą, nelaikinąją atmintį. Ji – tartum žvejybinis švinas, be kurio visa Gyvenimo žūklė tebūtų paprasčiausias šnipštas. Pššššššššš...  Kas nėra pažinęs tikrojo dumblo skonio, tas greičiausiai neišmano ir egzistencijos prieskonių subtilybių.

Mamos dienos proga Filharmonijoje nuaidėję ąžuoliukai (fotoreportažas)

2013 metų gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko „Ąžuoliuko“ chorų teatralizuotas koncertas „Mamytė – ryto spindulėlis“ (meno vadovas – Vytautas Miškinis). Skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai.

„Šerkšno Tyla“ gegužės mėnesį

Muzikos grupė „Šerkšno Tyla“ šiemet šventėje „Gatvės muzikos diena 2013“ gegužės 18 d., šeštadienį, 15-16 val. gros charizmatiškajame Užupyje, netoli Užupio angelo (šalia kavinės „Prie angelo“), Užupio g. 9/2, Vilnius. Iki! „Šerkšno Tyla“. Daugiau informacijos čia:

http://gmd.lt/lt/members/view/987

Pagarbiai

Ledkalnis.

Iš nematomo žmogaus užrašų (22). Ūsai.

Visada bijodavau ir iki šiol tebebijau žmonių... su ūsais. Geriau pasakysiu kitaip – dažniausiai aš apskritai privengdavau dvikojų padarų minios, visokiausių jų sueigų, alkovakarėlių, zefyrinių damų su zefyriniais pudeliais ir frakuotų vyrų-povų balta švytinčia oda, seniai pamiršusia, kaip atrodo Saulė. Bet labiausiai visgi bijodavau žmonių su ūsais. Niekada nežinai, ko gali iš jų tikėtis. Tos „miškais“ apžėlusios lūpos – ne šiaip sau! „Yra miškas, bus ir vilkas...“ – sufleruodavo man liguista pageltusi sąmonė. Nesąmonė?..

Girti lapai – tikri žmonės

Žiūri šešerių Elijas į pavasario vėjo ratu sukamus iš kažin kur iškrapštytus rudeninius lapus ir rėžia:

- Bėga lapai kaip girti, tikri žmonės...

N.L., 2013 04 24.

Taikliai: gerų žmonių yra mažiau nei profesionalų

Užrašas ant sienos šalia „Baltų dramblių“ (Vilnius).

Fotoreporteris Ledkalnis
2013 04 15.

Dienos žvilgis (17)

Fotoreporteris Ledkalnis,
2013 04 13.

Iš nematomo žmogaus užrašų (21). Tėvas.

Aš jį nešuosi ant rankų... Baltą kaip rankšluostį, prisisiurbusį pavasario saulės ir vėjo. Ir nors mes krantine judame priešais upės tėkmę, jaučiu, kad tėvas jau teka pasroviui... Ne dėl to, jog jis būtų buvęs silpnas ar negebantis pasipriešinti abejingumo ir ištižimo srovei. Anaiptol! Tėvas šiandien išteka... į jūrą, į Nebūties (?) vandenis… Ne, ne… Ne! Į Būties Vandenyną. Taip kur kas teisingiau.

Mano rankoms tampa vis lengviau ir lengviau, tėvas vis mažėja ir mažėja, traukiasi... Atrodo tartum neščiau kerpamo avino vilną, kurią tuoj pat gali išplėšti plėšikų brolis vėjas. Ir vėl NE! Ne, pasakiau! Nei upės srovė, nei vėjas to padaryti nebepajėgūs, nes tėvo nebėra – jis iš mano rankų palaipsniui „persikraustė“ į širdį, kuri tapo dar didesnė ir sunkesnė nei iki šiol. Ir tuo pačiu lengva, kažin kaip beprotiškai lengva krūtinėje, kad jį kur!

Poezijos galia

Šitiek metų poetas „neša“ kareivius, o galiausiai kareiviai neša... Poetą...

N.L., 2013 04 08.

Dar vienas grupės „Šerkšno Tyla“ koncertas Vilniuje!

2013 m. balandžio 12 d. 21.00 val.

Tilto g. 13, Roast and Beer PUB

Įėjimas – NEMOKAMAS!

Iki malonaus!

Pagarbiai

„Šerkšno Tyla“.

Fotografijos galia

http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/K/1438/krikscionio_zodis

Kovo 20 d. 14 val. Parlamento galerijoje bus pristatyta fotografijų paroda „Kunigas Pavelas Volyncevič (1875–1962) – Gyvenimas pro stiklo negatyvą“. Paroda surengta Seimo narės Larisos Dmitrijevos iniciatyva.

Fotografijų parodos autorius – 1875–1962 metais gyvenęs stačiatikių dvasininkas Pavelas Volyncevičius. Dvasininkas jaunystėje mokėsi Vilniuje, čia susipažino su būsima žmona, Lietuvos sostinėje mokėsi jo sūnus. Parodoje pristatomi XX amžiaus pradžioje Vilniaus apylinkėse fotografuoti vaizdai. Nuotraukose – akimirkos iš dvasininko šeimos gyvenimo, parapijiečių susitikimai, paprastų žmonių gyvenimo vaizdai, kurie skleidžia ramybę ir šviesą.

Paroda unikali tuo, kad Pavelas Volyncevičius yra vienintelis dvasininkas fotografas, kuris žinomas XX amžiaus pradžios fotografijos istorijoje. 2009 m. nuotraukas atsitiktinai aptiko žinomi Baltarusijos fotografai, kurių dėka kunigo darbai atgijo naujam gyvenimui. Šiuo metu nuotraukos saugomos Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejuje, paroda pristatyta daugelyje Lietuvos miestų ir sulaukė išskirtinio dėmesio ir atsiliepimų. 

Lina Žilytė,

Seimo Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6875, el. p. lina.zilyte@lrs.lt

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2443&p_k=1&p_d=133780 

Pagarbiai
Ledkalnis, 2013 03 20.

„Šerkšno Tylos“ koncertas „Artistuose“ (foto)

Dienos žvilgis (16)

Dorotėja ir ukelėlė

„Šerkšno Tylos“ koncertas klube „Artistai“!

Jau šį penktadienį, t.y. 2013 m. kovo 15 d., 20.30 val.

Klubas „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius.

Įėjimas – NEMOKAMAS!

Visi kartu sukurkime jaukų ir įsimintiną vakarą!

Durys – 20.00 val.

Iki.

Pagarbiai,

„Šerkšno Tyla“.

Dienos žvilgis (15)

Kartų virsmas:

Tušti namai

„Sunku pasakyti, tikrovė ar sapnas yra tasai pasaulis, kuriame mes gyvename.“

„Tušti namai“ – 2004 metų Japonijos ir Pietų Korėjos filmas, kurį sukūrė abejingųjų nepaliekantis režisierius Kim Ki Dukas. Jis gi – ir reto grožio kino juostos „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ autorius.

„Tušti namai“ – filmas persmelktas budistiška pasaulio iliuziškumo dvasia. Subtiliai pasakojama meilės istorija, kurioje pagrindiniu smuiku griežia tyla. Šioji tyla kiek kitokia nei tarkovskiškoji. Pirmus žodžius pagrindinė veikėja ištaria tik pačioje filmo pabaigoje. Tie žodžiai turbūt ir yra raktas, arba, kitaip tariant, raktiniai, atrakinantys surambėjusias širdis. Itin aštrus psichologizmas, kartais gal kiek ir ištemptos ar besikartojančios situacijos, tačiau visa tai vis vien puikiai „sugula“ į nedalomą visumą.

Taigi, sėskime ant motociklo ir, įkvėpę rytietiškos dvasios gaivos, pasisvečiuokime svetimuose tuščiuose namuose, kol šeimininkai negrįžo.

Kartais daiktai lūžta, kartais kas nors juos sutaiso, kartais mes išvis netgi nesveriame.

Nerijus Laurinavičius, 2013 03 04.

Pakvėpuok

Aš tartum plėšrus augalas

Žvelgiu į Pasaulio paslaptį - - -

Ilgesingai ir kantriai…

Į mano lipnų naktinį žiedą

Varva kosmoso sultys –

O viskas juk taip sudėtinga

Ir viskas taip paprasta! –

Pakvėpuok į mane, pakvėpuok

Dar truputį…

Ir žinau, tu vis vien juk nutūpsi

Į skausmo ir grožio nervą - - -

Prieš patekant Saulei

            Prieš patekant Saulei

                        Prieš patekant Saulei

Aš praryju tave

Ir tada užsimerkiam - - -

Į bundančią Dieną…  

Pakvėpuok į mane, pakvėpuok

Dar truputį…

Nerijus Laurinavičius,

2013 02 28

Apsauginis sluoksnis

Apsaugokite mane nuo šiuolaikinio meno, o nuo prisikėlusių Egipto mumijų, skraidančių lėkščių ir Čeliabinsko meteoritų aš pats kaip nors apsiginsiu...

N.L.,

2013 02 22.

Vadinasi, greitai pavasaris…

Elijas įsistebeilija į aplink šiukšlių konteinerį straksinčias varnas ir rėžia:

- O, žiūrėk, jau balandžiai parskrido! Vadinasi, greitai pavasaris…

N.L.,

2013 02 22.

Trumpas patiekalas

- Tau košės išvirti ar užtepti sumuštinį su paštetu? – klausiu šešerių metų sūnaus.

- Sumuštinį, – atsako šis.

Sutepu, o sūnus nepatenkintas spokso ir susiraukęs sako:

- Tėti, bet tai labai trumpas patiekalas...

Ledkalnis,

2013 02 18.