2014 m. balandžio 13 d., sekmadienis

Reliatyvumas


Aš esu tavo praeinamumo
Liudininkas.
Kaip pasiliekantis suoliukas
Vakaro gelmėj - - -
Ta paskutinė sniego gniūžtė,
Suspausta į prasmę,
Netrukus išvarvėsiančią
Šviesiausio meto link.

Aš – tavo išlikimo veidrodis
Ir tavo žvakės siūlas,
Trumpėjantis, trumpėjan –
tis - -
Į nepasiekiamas erdves.

Tad prieš kiekvieną Asmenį
Nusilenkiu
Tartum prieš rytą,
Nes kaip kitaip
Įmanoma
Ateit į Žmogų?

Ir tu žinai, tikrai žinai,
Kad renginiai praeina - - -
Tik amžiams pasilieka
Aukščiausio –
Jo
Šlovė.

Nerijus Laurinavičius
2014 04 12
Tauragė