Fotoreporteris Ledkalnis
2016 08 04.
2016 m. spalio 2 d., sekmadienis
2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis
2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis
Gyvenimas va banque
Nuo šiol aš
gyvenu
Va banque,
Todėl kiršliu
iššoku
Viršum Ūlos,
Žinodamas,
Kad niekados
Toks skrydis
Ne-
Pasikartos.
Nuo šiol aš
gyvenu
Va banque,
Todėl stiebiuosi
Žemuogės daigu
Prospekto vidury
Ir mintyse
sukraunu
Uogą,
Kol artinasi
Ratai keturi.
Nuo šiol aš
gyvenu
Va banque,
Kai lubinu
alsuoju
Į birželio dangų
Ir laukiu
Liepos
Mylimos –
Nuskink, nuskink
mane
Be rankų!
Nuo šiol aš
gyvenu
Va banque,
Todėl galvažudžių
Apsuptyje,
Iš marškinių
išplėšęs
Širdį,
Rodau:
Imkit
Ir suvokit ją!
Nerijus Laurinavičius
2016-07-16
2016 m. liepos 15 d., penktadienis
2016 m. liepos 4 d., pirmadienis
Vasarinė juodojo katino kasdienybė, arba žvirblių rokenrolas
Visas juodas, tik
auksinis
Uodegos švelnus
galiukas.
Aplink jį keistai
pasviręs
Vasaros pasaulis
sukas.
Dūsta gatvės ir
bobutės,
Dūsauja net
duslintuvai,
Aš burzgiu sau
ant pievutės,
Traukias laikas
ir atstumai.
Mano akys – kiemo
sagos
Verias ant
šešėlio siūlo.
Kas man darbo,
kas čia daros!
Prisimerkiu iš
tingumo.
Žvirbliai
rokenrolą šoka:
Žvirb-dib-dyba
žvirb-dib-miau.
Ūsus įtempia,
skaudoka...
Murrrrr, gal
galit mandagiau?!
Visas
juodas, tik auksinis
Uodegos
švelnus galiukas.
Krust į
šoną ir išniręs
Liepon jau
birželis lupas.
2016-07-03
Nerijus Laurinavičius
2016 m. birželio 6 d., pirmadienis
Ąžuolai ir ąžuoliukai sveikino tėčius
Akimirkos iš vakarykščio Tėvo dienos minėjimo Vilniaus Mokytojų namų
kiemelyje. Tądien, beje, dabartinis „Ąžuoliuko“ tėvas prof. Vytautas
Miškinis šventė savo gimimo dieną, su kuo ir buvo „Ąžuolų“ bei
„Ąžuoliukų“ audringai pasveikintas. Vėliau netoli paminklo Mindaugui atidengta atminimo lenta ąžuolui, kuris prieš 37 metus buvo
pasodintas, kai dėl sovietų represijų choro įkūrėjas Hermanas
Perelšteinas turėjo palikti Lietuvą. 2016-06-05. Vilnius.
2016 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis
2016 m. kovo 14 d., pirmadienis
Kaip atsiranda naktis
Jau sutemus
Dorotėja (5 m.) su mama
grįždama namo klausia:
- Mama, o kur
dingo saulė? Taip švietė visą dieną...
- Nusileido, –
atsako mama.
- Bet čia juk
vandens nėra, tai kur ji galėjo nusileisti? Aaaaaaa... žinau, ji atsitrenkė ir
užsimušė...
- Kur atsitrenkė?
– nustemba mama.
- Į žemę! –
rėžia Dorotėja.
2016 m. vasario 22 d., pirmadienis
(Iš)cirkuliavimas
Gatvės-gatvelės –
Gyvenimo siauros
Kraujagyslės.
Kartais tamsios,
Kartais ryškios,
Kartais
proziškos,
O kartais
sakralios.
Su kišenėlėmis
Ir užančiais,
Su kvapais,
slėpiniais,
Katėmis...
Kur tik
neįsikuria žmonės!
Kalnuose, vandenynuose,
Upėse ir
bedugnėse,
Kraterių pašonėse
Ir džiunglių
haliucinacijose,
Terasose,
balkonuose,
Kaminuose ir
rūsiuos...
Arba tiesiog
Tarpuvartėse.
Visi keliai
Veda į Romą,
Bet geriau
Išcirkuliuokite
mane
Į Veneciją,
O paskui
Galbūt
Atrasiu
Savo kanalą
Į atvirą
Kosmoso jūrą.
Nerijus Laurinavičius („Šerkšno tyla“)
2016-02-20
Romos
oro uostas. Haliucinacijos, visą naktį laukiant skrydžio į Vilnių.Nuotrauka – autoriaus, Tivolis, Italija.
2016 m. vasario 15 d., pirmadienis
2016 m. vasario 6 d., šeštadienis
Šviesos apmąstymas
Gal leisk
Išrauti
Ąžuolą
Su šaknimis,
Jei Dievo
Nebėra,
Tai kam gyvent
Išvis?
Gal leiski
Unguriu
Sugrįžti
Į Sargasą,
Kad vėl atgimęs
Gerčiau
Tyrą ryto rasą...
Gal šoviniu
Parskrist
Į tamsų vamzdį
Verta,
Kad apmąstyčiau
Šviesą
Paskutinį kartą.
Nerijus Laurinavičius
2016-02-06.
2016 m. vasario 3 d., trečiadienis
Pulkininkui vis dar parašo
Jau draugai seniai neberašo,
Bet mokesčiai myli be saiko!
Nors ant krosnies sapnuoju be paso,
Jie kas mėnesį
skiria man laiko.
Vienas,
trys, keturi ir dar nulis,
Štai
kablelis, brūkšnys, terminai...
Komunalinė
saulė, mėnulis –
Užkoduotosios
meilės kerai?
Ir jaučiu,
kaip pavydi slapta
Net
Gabrieliaus Garsijos herojus,
Jam nerašė
gi nieks niekada...
Čia ne
krosnis, čia – tikras rojus!
Nerijus Laurinavičius
2016-02-03
2016 m. vasario 2 d., antradienis
Rasos lašelio akiratis
Padovanok man
Rasos lašelio
Akiratį - -
Prieš sudūžtant
Į rytmečio
Žolę,
Prieš
išsiskaidant
Į šimtus
Būties
veidrodėlių,
Į kuriuos paskui
žvelgdama
Prismerkia net -
- -
Saulė.
Nerijus Laurinavičius
2016-02-01
2016 m. sausio 25 d., pirmadienis
Vyšninis vairuotojo sapnas
Mano mašinoj užsiveisė... žuvys!
Džiaugiasi, nardo po šviesų saloną,
Kartais tik timpt nepiktai už alkūnės
Ir
pasileidžiam į smagią kelionę…
Viena,
pažiūrėki, akseleruoja,
Kita gi
žiaunomis sankabą mina,
Trečia nuo
stabdžių pyst numuša koją,
Ir pučia
keleiviams adrenaliną.
Taip
skuodžiam į priekį per šniokščiantį lietų,
Per
žiedlapius, sniegą, per vyšninį sapną,
Vargu,
sustabdyti kas nors ar galėtų,
Nebent iš
spynelės ištrauktumei raktą.
Nerijus Laurinavičius
2016-01-25.
2016 m. sausio 21 d., ketvirtadienis
Bengališkoji puota
Man trūko visą
laiką kibirkšties
Nuo speigo
godžiai kaustomų laidų,
Kai iš visai
apkvaišusios nakties
Į nežinią slinkau
troleibusu...
Vienintelis
tiktai keleivis,
Stikle išpūtęs
eketę lėtai,
Kol rytas
abejingai raivės,
Po akį vis atmerkdavo
namai
Į šią
bengališkąją puotą,
Aštriais
kristalais smingančią širdin,
Kurią braukiau
nesupakuotą
Apnuogintais
laidais tolyn - - -
Tolyn.
Nerijus Laurinavičius
2016-01-21
Eschatologinis klausimas
5-erių metų dukra pakeliui į darželį
klausia: „Tėti, o kai bus Pasaulio pabaiga ir liks tik vienas žmogus, kas jį
palaidos? Jis pats pasilaidos, taaaiiiiip?“
2016 m. sausio 14 d., ketvirtadienis
Balta pabaiga
Aš iš sniego
išbrist negaliu,
Nes pripustė
batus ir mintis.
Šaipos kuojos po
sausio ledu,
Sako, žemėje
dingo trintis...
Tad stebiu, kaip
pro šalį vis čiuožia
Konsultantai,
buhalteriai, klerkai...
Ar vienodai šią
žiemą užuodžia
Lietuviai, japonai
ir lenkai?
Tuoj ir karvėms
reikės jau pačiūžų,
Pasikaustę ant
slidžių paršeliai,
Neužtenka
Saboniui net ūgio –
Užpustyti takai
ir takeliai...
Dar norėjau
sakyti kažką –
Prie tvoros - pypt - prilipo liežuvis,
Štai tokia ta
balta pabaiga,
Kokios nesapnavo
nė žuvys.
2016-01-14
Nerijus
Laurinavičius
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)