2016 m. sausio 31 d., sekmadienis

Latvijos dienoraščiai. Antroji dalis (4). Trankvilizuojantis lietus, Viduramžių šmėklos ir „Šerkšno tylos“ vakaras kempinge

2015 m. liepos 6 d., pirmadienis

Lietus pradėjo badytis dar pirmoje dienos pusėje, o paskui ir visai įsisiautėjo. Dauguma kempingiečių susipakavo palapines ir išrūko savais keliais. Stovyklavietės erdvės gerokai atsilaisvino.
Yra tokia kategorija verslų, kurių valdytojai visiškai nesuinteresuoti geru oru vasarą. Tai – uždarieji vandens parkai. Ventspilyje vienas toks yra – Ūdens piedzivojumu parks. Kitas atviras, visai šalia pagrindinio pliažo (apsilankymą jame aprašiau pirmosios kelionės į Latviją užrašuose).

2016 m. sausio 25 d., pirmadienis

Vyšninis vairuotojo sapnas

Mano mašinoj užsiveisė... žuvys!
Džiaugiasi, nardo po šviesų saloną,
Kartais tik timpt nepiktai už alkūnės
Ir pasileidžiam į smagią kelionę…

Viena, pažiūrėki, akseleruoja,
Kita gi žiaunomis sankabą mina,
Trečia nuo stabdžių pyst numuša koją,
Ir pučia keleiviams adrenaliną.

Taip skuodžiam į priekį per šniokščiantį lietų,
Per žiedlapius, sniegą, per vyšninį sapną,
Vargu, sustabdyti kas nors ar galėtų,
Nebent iš spynelės ištrauktumei raktą.

Nerijus Laurinavičius
2016-01-25.

2016 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Bengališkoji puota

Man trūko visą laiką kibirkšties
Nuo speigo godžiai kaustomų laidų,
Kai iš visai apkvaišusios nakties
Į nežinią slinkau troleibusu...

Vienintelis tiktai keleivis,
Stikle išpūtęs eketę lėtai,
Kol rytas abejingai raivės,
Po akį vis atmerkdavo namai

Į šią bengališkąją puotą,
Aštriais kristalais smingančią širdin,
Kurią braukiau nesupakuotą
Apnuogintais laidais tolyn - - -

Tolyn.

Nerijus Laurinavičius
2016-01-21

Eschatologinis klausimas

5-erių metų dukra pakeliui į darželį klausia: „Tėti, o kai bus Pasaulio pabaiga ir liks tik vienas žmogus, kas jį palaidos? Jis pats pasilaidos, taaaiiiiip?“

N.L. 2016-01-21

2016 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

Balta pabaiga

Aš iš sniego išbrist negaliu,
Nes pripustė batus ir mintis.
Šaipos kuojos po sausio ledu,
Sako, žemėje dingo trintis...

Tad stebiu, kaip pro šalį vis čiuožia
Konsultantai, buhalteriai, klerkai...
Ar vienodai šią žiemą užuodžia
Lietuviai, japonai ir lenkai?

Tuoj ir karvėms reikės jau pačiūžų,
Pasikaustę ant slidžių paršeliai,
Neužtenka Saboniui net ūgio –
Užpustyti takai ir takeliai...

Dar norėjau sakyti kažką –
Prie tvoros - pypt - prilipo liežuvis,
Štai tokia ta balta pabaiga,
Kokios nesapnavo nė žuvys.

2016-01-14
Nerijus Laurinavičius