2017 m. liepos 29 d., šeštadienis

Degalinė dykumos viduryje


Degalinė dykumos viduryje

Nežinau, kaip tenai atsidūriau ir kiek laiko visa tai truko. Pamenu tik tiek, jog visur aplinkui buvo daugybė smėlio. Smėlis, smėlis, smėlis... vien smėlis. Tikrų tikriausia dykuma. Nei žemės, nei dangaus, nei medžių. Anei žolelės jokios – ką ir bekalbėti apie menkiausią šešėlį! Nė trupinio duonos, nė lašelio vandens. Kaip ilgai taip klampojau vos vilkdamas kojas? Gal dieną, gal dvi, gal savaitę... O gal mėnesį, metus, amžinybę. Tiek, kiek buvau ir esu žmogus.

- - -

Ir staiga tolumoje, tenai, kur turėtų būti horizonto linija, jau beveik sutemus išvydau tarytumei švieseles. Sukaupęs paskutiniuosius jėgų likučius, paspartinau žingsnį. O gal man taip tik atrodė. Nesvarbu. It uodas į laužą veržiausi švieselių link.

- - -

„H-O-P-E“ – ryškiai švietė keturios tūrinės žmogaus aukščio raidės virš degalinės stogelio. Nesąmonė! Ar gali taip būti? Ką reiškia tasai užrašas? Stipriai įsikandau į riešą. Šviečiančios raidės virš degalinės neišnyko. Iš ašarojančių akių byrėjo smėlis.

2017 m. liepos 6 d., ketvirtadienis

Nemadingi praeivio užrašai (7). Karšti-lediniai pasvarstymai, gyvenimo akmenys ir samanos

Liepos 6 d.

Lygiai 25 metai praėjo nuo mamos mirties. Vėliau visos Mindaugo karūnavimo dienos mam niekada nebuvo šventė. Mamos mirtis mane nukarūnavo, kai buvau vos trylikos metų. Mamai buvo vos 39-eri. Lygiai prieš 25 metus viskas aplinkui Lietuvoje degė kone tiesiogine žodžio prasme. Įsismarkavo 40-ies laipsnių karštis. Žalių plotų beveik neliko. Mirtis karštais padais sutrypė viską. O dar sako, kad ji šalta!..

- - -

Kaip nekenčiu buities! Ji turbūt reikalinga tam, kad trukdytų būčiai. Įkyriai. Net ir buities panašus skambėjimas (buitis-būtis) yra klastingas, siekiant apgauti besiblaškantį žmogų. Kažkas minėjo apie netikrus pranašus. Sakė, jų reikia saugotis. Velnias, apsimetantis Kristumi. Buitis, apsimetanti Būtimi.

2017 m. liepos 4 d., antradienis

Nemadingi praeivio užrašai (6). Likimo broliai

Liepos 4 d.

Pastaruoju metu mus ima persekioti... Indija. Vakar vakare, jau baigiant groti įprastoje vietoje (Didžioji g.), prie lagamino, skirto praeivių monetoms (įvertinimui), priėjo augalotas vyras, apsikarstęs instrumentų dėklais. Įmetė eurų, ėmė lankstytis ir nuoširdžiai dėkoti. Baigę groti kūrinį, pasikvietėme jį arčiau savęs, įsikalbėjome. Jis labai džiaugėsi girdėdamas mūsų „Gatvės muzikantą“.
Likimo brolis. Ką tik baigė groti Pilies gatvėje, o kitą dieną jau išvyksta į Frankfurtą, kuriame gyvena ir laikosi vien grodamas gatvėje.
Dalį metų praleidžia Indijoje, kurioje ir išmoko groti įvairiais netradiciniais instrumentais: bansuriu (indų fleita), dūdmaišiu ir kt. Gyvena komunose, įrašinėja albumus. Vieną iš jau išleistų penkių padovanojo mums. „Brasil Jazz“ or „Bansuri North Indinian Bamboo Flute (Nadaprem)“. Nadaprem – tai multiinstrumentalistas Ernestas Jepifanovas, tarptautiniu mastu įvertintas lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ narys, netradicinės muzikos festivalių dalyvis.
„Atalyja“ arba, kitaip tariant, „atlyja“, angliškai verčiama „The rain is comming“. Lietuvon tikrai atlijo kaip reikiant. Jau beveik visą savaitę gyvename tarsi lietvamzdyje. Trečia vasara iš eilės šuniui ant uodegos nusitaikė. Nuolat varvanti šuns uodega. Nors susikrauk palapines ir tuojau pat šiaušk kur nors į Kroatiją.

N.L.

2017 m. liepos 3 d., pirmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (5). Apie vakarienę su indu, netikėtai sutiktą Valančiūną ir vakarėjančius Trakus

Liepos 3 d.

Tą birželio pabaigos vakarą indas Anupas tęsėjo pažadą ir Didžiojoje gatvėje pasirodė apsivyniojęs ryškiaspalviu šalikėliu (skara?). Labai nudžiugo pamatęs Dorotėją ir iš karto jai pažadėjo nupirkti... keptų obuolių. Kažkur tokius turbūt buvo užmatęs. Atrodė energingas ir pasitikintis savimi, lyg Vilniuje jau būtų buvęs ne antrą dieną, o antrą mėnesį.
Pavadinkime susitikimą ne pietumis, o vakariene, nes susitikome apie 19 val. Iki to laiko Anupas su keliomis turistų grupelėmis spėjo apibėgti keletą alternatyvių turų po sostinės senamiestį. Sakė mėgstąs kiek kitokį turizmą. Pavyzdžiui, kai viešėjo Ekvadore, lankėsi tokiame bare, kuriame lankytojai gulasi į karstus, o vyną jiems padavėjai atneša ne taurėse, o... kaukolėse! Vėliau, parodęs baro nuotrauką žmonai, švelniai tariant, liko nevisai suprastas.

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Linkėjimai iš dausų

Į valtį jau prikrito
Lapų.
Karpytų
Raudonų
Be datų...
Pakeverzota
Vos pastebimai:
„Linkėjimai
 Dausų šalies - - -
Žvejai“.

N.L. Tauragė.