„Sunku pasakyti, tikrovė
ar sapnas yra tasai pasaulis, kuriame mes gyvename.“
„Tušti namai“ – 2004 metų Japonijos ir Pietų
Korėjos filmas, kurį sukūrė abejingųjų nepaliekantis režisierius Kim Ki Dukas.
Jis gi – ir reto grožio kino juostos „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl
pavasaris“ autorius.
„Tušti namai“ – filmas persmelktas budistiška
pasaulio iliuziškumo dvasia. Subtiliai pasakojama meilės istorija, kurioje
pagrindiniu smuiku griežia tyla. Šioji tyla kiek kitokia nei tarkovskiškoji. Pirmus žodžius
pagrindinė veikėja ištaria tik pačioje filmo pabaigoje. Tie žodžiai turbūt ir
yra raktas, arba, kitaip tariant, raktiniai, atrakinantys surambėjusias
širdis. Itin aštrus psichologizmas, kartais gal kiek ir ištemptos ar
besikartojančios situacijos, tačiau visa tai vis vien puikiai „sugula“ į
nedalomą visumą.
Taigi, sėskime ant motociklo ir, įkvėpę
rytietiškos dvasios gaivos, pasisvečiuokime svetimuose tuščiuose namuose,
kol šeimininkai negrįžo.
Kartais daiktai lūžta, kartais kas nors juos
sutaiso, kartais mes išvis netgi nesveriame.
P.S. Filmą galima žiūrėti čia:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą