2013 m. birželio 29 d., šeštadienis

Krantjuodė, Krantjuodė, Krantjuodė…


Per tris keturias dienas mes palaipsniui užsiauginome bangas. Jos auga labai iš lėto. Kaip palangių svogūnai. Vėjas išdykauja – varto bloknoto lapus, todėl gan sunku rašyti. Patrakėliui paklūsta ne tik ploni vidiniai lapai, bet net ir storas kartoninis viršelis. Iš kopų gilumos išnyra keli tylą į šipulius draskantys naikintuvai, apsuka ratą virš jūros ir vėl dingsta pušynų bei marių horizontuose. Nėra čia ką naikinti… Jei lėktuvai buvo sukurti nuodugniai „išstudijavus“ paukščius, tai nakintuvai turbūt sukonstruoti pagal erelių arba vanagų pavyzdžius.
 Kai atsiduri čionai, miestas užnugaryje išnyksta savaime. It sapnas. Nereikia jokių naikintuvų. Tesklando vėją ir bangų ošimą pasikinkę aitvarai!

2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Žvilgsnis iš šalies

Taip, kaip mes gyvendami kambaryje neregime namo, kurį nužvelgia paukštis iš savo skrydžio, lygiai taip pat dažniausiai nepastebime Didžiojo Stebuklo, kuriame išvien alsuojame, nes kitaip ir būti negali. Pasisamdome daugybę iliuzionistų, kad jie mums parodytų žavingų triukų, o jei kartais šie suklysta ir išsiduoda, būname labai atlaidūs ir apsimetame nieko nepastebėję. Varge tu mano, varge, pavargusysis paukšti, kada gi pagaliau prisiklijuosi mane prie savo baltojo pilvo, idant pagaliau pamatyčiau, kur visą laiką gyvenau...

N.L., 2011 12 13

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Vandens takais (fotoreportažas)

Kelionė baidarėmis upeliu Kiauna, įsiliejant į Žeimeną, atitekant iki Švenčionėlių ir sausuma grįžtant į Ginučius... Vanduo nuplauna šunkelių dulkes.

 

2013 m. birželio 4 d., antradienis