2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Perlų skrynelė (5)

O vis dėlto niekuo nerizikuoti reiškia nieko nepasiekti. Mūsų gyvenime bailumas nesiejamas vien su materialinėmis vertybėmis, ant kurių sėdime kaip višta ant kiaušinių, išperėdama ką nors arba nieko! Tai tinka visam mūsų būviui, iš tikrųjų – pačiam mūsų gyvenimui. Norėdami išvengti bet kokių nuostolių, mes pasislepiame dramblio kaulo bokšte, užblokuojame protą, sukaustome vaizduotę, sulėtiname širdį, daromės kiek įmanoma šaltesni, nes visų labiausiai bijomės skausmo, žaizdos, geriausiu atveju tampame lyg maži jūros gyvūnėliai – trapūs ir pažeidžiami, užsiauginę kietą lukštą, kuris saugo, bet ir įkalina nepralaužiamuose lėtai žudančiuose šarvuose. Tik rizika ir pavojai dera su gyvenimu.

Anthony Bloom „Dvasinė kelionė“

2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Miesto poezijos grumstai

Tenai, kur miesto
Šaligatviais
Šunkeliai
Vizgina uodegas,
Kur kava apsiblaususios
Damos su pudeliais
Retkarčiais sužaidžia šaškėmis,
Tenai, kur vyrai,
Išmesti pro duris
(nes kazino juk neturi langų?)
Baloje konstatuoja
Fizinį (dvasinį?)
Savo bankrotą.

2010 m. gegužės 16 d., sekmadienis

Perlų skrynelė (4)

„Niekada nesakykite, kad Dievas yra teisingas; jeigu taip būtų, jūs būtumėte pragare. Pasikliaukite jo neteisingumu, kuris yra gailestingumas, meilė ir atlaidumas“.

Šv. Izaokas Siras

2010 m. gegužės 15 d., šeštadienis

Karas, tiltai, užmačios ir vagys

Juk žinau, jei asfaltas
Turėjo teisę
Sustingti į kelią,
O tiltai - iš kranto į krantą
Perkelti paštą ir pieną
(net karo metu, kai iš jų
dažniausiai nelikdavo nieko),
Žinau,
Kad turėjo taip būti,
Reikėjo…
Juk tokios tokelės,
Užmačios tokios - - -

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Perlų skrynelė (3)

Dažniau, negu mes įsivaizduojame, manoma, kad mylėti vienus žmones reiškia atmesti kitus. Dėl savo širdžių siaurumo arba dėl lojalumo saviesiems mes jaučiame pareigą nekęsti jų priešų, bet tai ne krikščioniška meilė – netgi ne žmogiška.

Anthony Bloom „Dvasinė kelionė“





Dundėjimas

Jis negalėjo prisiminti, kurią akimirką visa tai prasidėjo. Ausyse staiga ėmė kurtinamai ūžti ir stulbinamai dundėti, tarsi tūkstančiai laukinių arklių negailestingomis kanopomis tryptų kruvinais žolės gabalais plyštančią žemę. Tarsi tūkstančiai reaktyvinių lėktuvų variklių negailestingai gaustų kukliame bendrabučio kambarėlyje.

Pagrindinė klaida

Pagrindinė jūsų –
Suaugusiųjų –
Klaida
Yra ta,
Jog manydami
Esą suaugę,
Jūs
Daugiau
Nebeaugate, –
Pagalvojo trimetis Elijas,
Netyčiom išsitiesęs
Dangop nusidriekusios
Pušies
Šešėlyje.

2010 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Prototipinė pienė

Iš žemės kraujo
Juodžemio spąstų
Iš etaloninės druskos
Sąstingio jungo
Kartėjančiu stiebu
Lyg kopėčiom
Kopianti Saulėn
Pirmoji
Iš tikro pirmoji
Prototipinė pienė

2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

Imperijos laikrodininkas


Imperija, kaip ir pridera imperijai, driekėsi nuo jūros iki jūros. Ją valdė griežtas, bet teisingas imperatorius. Iš protėvių jis paveldėjo laikrodį. Niekuo neypatingą, paprastos konstrukcijos, nesudėtingo mechanizmo delno didumo prisukamą laikrodį.

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Auksinė formulė

Nors toji šalis buvo pasakiškai žavi, visai ne dėl to į ją traukė virtinės turistų iš visos senutėlės Europos ir net iš už griausmingojo Atlanto. Nedidelė, bet graži kaip nesibaigianti vaikystės pasaka.

Perlų skrynelė (2)

/.../
- A, štai kas! Ne aš tik norėjau pasakyti „dievaži“ ar panašiai. Tai turėjau omeny. Tai yra… norėjau tai nutapyti!
- Tavimi dėtas, dabar tuo nesirūpinčiau.
- Klausyk, argi nebus leista ir toliau tapyti?
- Pirmiausia reikia žiūrėti.

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Poeto Lie - Žuvis

Poeto liežuvis. Язык поэта. Ne ką mažiau turi teisių būti išvirtas, nei kiaulės... liežuvis. Delikatesinis poeto liežuvis subtiliems meno valgytojams-gurmanams ir virškintojams. Išvirtas apgailėtinai susireikšminusios bohemos sultyse. Gardus ir minkštas poeto liežuvis. Be kaulų. Nesibaigiantys „prasmingi“ įvaizdžiai nemėgsta kaulų. Kuo toliau nuo Dievo, tuo daugiau „prasmių“, neįkandamų bedančiams vaikams. Vaikams, kurių širdžių kraujagyslės kol kas dar netapo marionečių virvelėmis.

Maldos kambarėlis

Nuo protėvių maldų
Maldaknygių sulipę lapai,
O pirštų antspauduos
Tebeplaka dar širdys,
Atrodo viskas buvo
Lyg ir vakar - - -