2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

(Iš)cirkuliavimas

Gatvės-gatvelės –
Gyvenimo siauros
Kraujagyslės.
Kartais tamsios,
Kartais ryškios,
Kartais proziškos,
O kartais sakralios.
Su kišenėlėmis
Ir užančiais,
Su kvapais, slėpiniais,
Katėmis...

Kur tik neįsikuria žmonės!
Kalnuose, vandenynuose,
Upėse ir bedugnėse,
Kraterių pašonėse
Ir džiunglių haliucinacijose,
Terasose, balkonuose,
Kaminuose ir rūsiuos...
Arba tiesiog
Tarpuvartėse.

Visi keliai
Veda į Romą,
Bet geriau
Išcirkuliuokite mane
Į Veneciją,
O paskui
Galbūt
Atrasiu
Savo kanalą
Į atvirą
Kosmoso jūrą.

Nerijus Laurinavičius („Šerkšno tyla“)
2016-02-20
Romos oro uostas. Haliucinacijos, visą naktį laukiant skrydžio į Vilnių.

Nuotrauka – autoriaus, Tivolis, Italija.

2016 m. vasario 7 d., sekmadienis

Latvijos dienoraščiai. Antroji dalis (6). Šizofreniniai Karostos kerai ir grįžimas į Lietuvą

2015 m. liepos 8 d., trečiadienis

Liepenes „Jeni“ kempinge besipakuojant palapines, lietus įkyriai lindo ne tik į akis, bet ir į palapinių maišus bei miegmaišius. Vasara eilinį kartą mūsų kraštuose apsikiaulino. Vėjas aprimo, tačiau iš dangaus pasipylė vanduo. Dėl šių priežasčių kėlionę nutraukėme anksčiau nei ketinome. Beliko tik užsukti į parduotuvę lauktuvių.
Praktiškas patarimas taupiems keliautojams: turbūt pigiausias prekybos centras Latvijoje, kiek teko patirti, yra „Super Netto“ (berods, priklauso „RIMI“ grupei). Tokį galima rasti ir Ventspilio priemiestyje, Parventoje.
Sudiev, Ventos mieste, sudiev, Vėjamiesti... Galbūt kada nors pas tave ir sugrįš palaidūnė vasara...

2016 m. vasario 6 d., šeštadienis

Šviesos apmąstymas

Gal leisk
Išrauti
Ąžuolą
Su šaknimis,
Jei Dievo
Nebėra,
Tai kam gyvent
Išvis?
Gal leiski
Unguriu
Sugrįžti
Į Sargasą,
Kad vėl atgimęs
Gerčiau
Tyrą ryto rasą...
Gal šoviniu
Parskrist
Į tamsų vamzdį
Verta,
Kad apmąstyčiau
Šviesą
Paskutinį kartą.

Nerijus Laurinavičius
2016-02-06.

2016 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Latvijos dienoraščiai. Antroji dalis (5). Brangioji, aš sumažinau vaikus

2015 m. liepos 7 d., antradienis

Prancūziškas žodis le vent reiškia vėją. Paklausite, o kas gi sieja prancūzų kalbą ir Ventspilį? Atidžiau pasižiūrėkite į šio miesto pavadinimo šaknį. Nesvarbu, kad kas nors jums mėgins aiškinti, jog Ventspilis – tai Ventos upės miestas. 2015 metų liepos 7 d. jis tapo tikrų tikriausiu Vėjo miestu, arba Vėjamiesčiu. Vėjas įsismagino jau naktį – per miegus palapinėje girdėjome, kaip jis be paliovos šiaušia, darko medžių ševeliūras. Ryte, geriant kavą, sugebėjo net didelį akmenį nupūsti, užtrenkdamas virtuvėlės duris.

2016 m. vasario 3 d., trečiadienis

Pulkininkui vis dar parašo

Jau draugai seniai neberašo,
Bet mokesčiai myli be saiko!
Nors ant krosnies sapnuoju be paso,
Jie kas mėnesį skiria man laiko.

Vienas, trys, keturi ir dar nulis,
Štai kablelis, brūkšnys, terminai...
Komunalinė saulė, mėnulis –
Užkoduotosios meilės kerai?

Ir jaučiu, kaip pavydi slapta
Net Gabrieliaus Garsijos herojus,
Jam nerašė gi nieks niekada...
Čia ne krosnis, čia – tikras rojus!

Nerijus Laurinavičius
2016-02-03

2016 m. vasario 2 d., antradienis

Rasos lašelio akiratis

Padovanok man
Rasos lašelio
Akiratį - -
Prieš sudūžtant
Į rytmečio
Žolę,
Prieš išsiskaidant
Į šimtus
Būties veidrodėlių,
Į kuriuos paskui žvelgdama
Prismerkia net - - -
Saulė.

Nerijus Laurinavičius
2016-02-01