Kad
skrydis bus tik į vieną pusę,
Kad
vos pakilus,
Vos
pajutus atotrūkio džiaugsmą,
Teks
leistis… Bet kur?..
Jie
minėjo, kad neturiu kito pasirinkimo,
Kad
tokie gamtos dėsniai,
Kad
bilietas yra negrąžinamas…
Kaip
kompensaciją
It
vaikui pasiūlė
Šiek
tiek pasėdėti prie lango,
Jeigu
galima jį taip pavadinti,
Kad
dar kartelį užmesčiau žvilgsnį
Į
besikeičiančias gyvenimo kortas, kartas…
Kad
iš viršaus pamatyčiau
Iki
šak(n)ų apnuogintus medžius
Ir
tą apsamanojusį parko suoliuką –
Ilgesio
trampliną
Į
dar vieną žadėtą prisikėlimą,
Tą
jaukią senamiesčio kavinukę,
Į
kurią galima atsivesti šunį,
Vokiečių
aviganį, jei norite,
Kad
išvysčiau, kaip įkyriai lyjant
Į
autobusų parkus sugrįžta vairuotojai,
Kaip
susikūprinę žmonės po skėčiais
Skuba
pas savo katinus,
O
vakar ir vėl kažkas persuko laikrodžius…
