Kaip aš (ne)nuploviau tojotą

Ne nu, žinokit, aš jums sakau, tikrai pavasaris! Šeima nebeapsikentė, sako, savaitgalis, geras laikas, važiuok nuplauk, išsiurbk automobilį, o tai jau visai nebemalonu į jį sėstis… Gerai, pamaniau, gal ir nebloga mintis. Atvažiuoju į Žirmūnus – mano įprastoji savitarnos plovykla… nugriauta. Nebėra.

Visa laimė, prie „Senukų“, šalia „RIMI“, yra kita tokia panaši. O čia tai gyvenimas verda, ne nu, žinokit, aš jums sakau, tikrai pavasaris: visos plovimo vietos užimtos ir dar prie kiekvienos eilutė po 2-3 automobilius, viskas šnypščia, putos virsta nuo mašinų per kraštus, vanduo teka grindiniu ir veržiasi kur sekliau, moterys, vyrai, merginos, vaikinai, senukai, mažos mergaitės su kasytėmis sukinėjasi aplinkui, kol transporto priemonės švarėja… Čia jau ir Donelaičio „Metai“ rūko kamputyje.

Šiaip ne taip įssipraudžiu su tojota į atlaisvėjusią siurbimo vietą. Pasiraitoju rankoves, nes bus darbelio – pas mus bagažinės dauboje, ten, kur visokius domkratus galima susidėti, daug kačių kraiko išpilta, nes taip genialiai vieną kartą sugalvojau drėgmę naikinti, kuri per senos mašinos apačią vis sunkiasi ir sunkiasi. Stebiuosi, kaip dar bagažinėje kokių karpių ar upėtakių neužsiveisė. Iš katinų pasiskolinau ekskrementų susėmimo kastuvėlį ir kasu tą kraiką, pilu iš bagažinės į šiukšliadėžę. Ko ne smėlio dėžė? Vis pasižvalgau aplinkui, ar niekas nemato.

Praeities dvelktelėjimai (1). Sugertukas

„WTF?“, – pasakytų šių laikų mokinys. Kažkada buvau didžiulis sugertukų fanas. Sąsiuviniuose, ant kurių viršelių puikuodavosi visokie lomonosovai, būdavo paslaptis. Ta paslaptis tyliai tūnodavo tarp paskutinio sąsiuvinio puslapio ir galinio viršelio. Sugertukas. Švarus. Kol kas. Kvepiantis. Veidrodinis tavo rašysenos liudininkas. Kol vyrai pakampėse lakdavo rašalą, mes rašalą nešdavomės į mokyklą. Mūsų pirštai nuolat atrodydavo taip, lyg kasdien miškuose būtume rinkę mėlynes. Sugertukai sugėrė praeitį. Jie yra mūsų slaptieji detektyvai, nors ir išnykę. „WTF?“, – į mane skersuoja jaunuolis. Imu abejoti, ar aš turiu alibi.

N.L.

Nuotaikinga projekto „Kuriu – reiškia esu“ edukacija su Nerijumi Laurinavičiumi Birštone

Balandžio 10 d. vaikus, jų mamas ir tėčius į smagią teatralizuotą edukaciją įtraukė rašytojas Nerijus Laurinavičius ir aktorė Judita Šmitaitė-Laurinavičienė. Pristatydami N. Laurinavičiaus knygą „Vaisių ir daržovių pasakos“ renginio vedėjai užmezgė gyvą dialogą su dalyviais.

Pokalbis sukosi apie vaisių ir daržovių savybes, kokių vitaminų jie turi, kodėl naudingi mūsų organizmui ir kt. Svarstė, ar galima pasigaminti traškučių iš burokėlių, morkų, gal net ir ridikėlių, ar būtų jie skanūs. Vaikai noriai atsakinėjo, komentavo, mynė mįsles ir patys jų uždavė. Betarpišką, emocingą bendravimą įvaizdino kopūsto, burokėlio ir kt. lėlės, kurių vardu kalbėjo rašytojas.

Nerijus Laurinavičius Birštono vaikams pristatė knygą „Vaisių ir daržovių pasakos“

Akimirkos iš vakarykščio Nerijaus Laurinavičiaus knygos vaikams „Vaisių ir daržovių pasakos“ pristatymo Birštono viešojoje bibliotekoje. Drauge su aktore ir knygos redaktore Judita Marija Smith. Buvo jauku ir linksma! #RaštojasNerijus #vaisiaidaržovės #knygosvaikams #Birštonas

Daugiau nuotraukų:

ANONSAS: N. Laurinavičiaus knygos vaikams „Vaisių ir daržovių pasakos“ pristatymas Birštone

2024 m. balandžio 10 d., 17.30 val. Birštono viešojoje bibliotekoje vyks knygos vaikams „Vaisių ir daržovių pasakos“ pristatymas, teatralizuota edukacija su autoriumi, rašytoju Nerijumi Laurinavičiumi ir aktore Judita Šmitaite-Laurinavičiene.

* Žinote, kaip sveikiau maitintis?

* Įdomu minti mįsles?

* Mokate „Vitaminų dainą“?

KVIEČIAME vaikus ir jų šeimas į nuotaikingą vakarą su nuostabiu menininkų duetu!

Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.