2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Linkėjimai iš dausų

Į valtį jau prikrito
Lapų.
Karpytų
Raudonų
Be datų...
Pakeverzota
Vos pastebimai:
„Linkėjimai
 Dausų šalies - - -
Žvejai“.

N.L. Tauragė.

2017 m. birželio 27 d., antradienis

Nemadingi praeivio užrašai (4). Netikėta pažintis su indu

Birželio 27 d.

Vakar apie 21 val. išlindome į mėgstamą Senamiesčio vietelę pagroti praeiviams po ilgesnės pertraukos, po alinančio teatro sezono. Švelniai, be įtampos. Nuo Prancūzparkio pusės garsas iš kolonėlės keliauja Šv. Paraskevės cerkvės ir Dailės muziejaus link – taip susiformuoja geras garsinis ratas, todėl koncertuoti yra vienas malonumas.

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (3). Akmenys ir vėjas

Birželio 25 d.

Kūrėjas ir atlikėjas. Panašiai kaip baldų dizaineris ir surinkėjas?
- - -
Gyvenimas – tai nuolatinis šokinėjimas nuo vieno slidaus akmens ant kito. Sraunioje upėje.
- - -
Druskininkuose nelijo, bet Druskininkų kultūros centro darbuotojai viso spektaklio metu turėjo laikyti širmą, kad įsismarkavęs vėjas nenupūstų mūsų visų kaip kokio burlaivio.

N.L.

Balkono reportažai (20). Nuvarnėjimas.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017-06-25.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Nemadingi praeivio užrašai (2). Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Birželio 24 d.

Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Reikia nugyventi beveik keturias dešimtis metų, kad vieną dieną tyčia-netyčia atsidurtum Keturiasdešimties totorių kaime. Nieko ypatingo. Nebent medinė šventykla (mečetė) su atsilošusiu mėnuliuku ant špiliaus – kiek neįprastas vaizdas mūsų akiai. Dar mokykla (darželis?), keli mediniai namai, kelios parduotuvės-barai ir viskas. Ir keli totoriai. Kur likusieji 38? Kas juo ten žino, gal bare...
- - -
Paskui važiavome ieškoti karjerų. Su abiem vaikais ir dviem meškerėm. Tikri karjeristai. Ir radom! Bet vėliau paaiškėjo, kad ne tuos, kurių reikėjo. Kai klastingai atriedėjo juodas „Mercedes“ visureigis, kai lėtai lyg filme nusileido priekiniai automobilio stiklai, mūsų „sadoke“ (pagautos žuvies tinklelyje) jau vartėsi 2 karpiai ir 4 kuojos. O valstybiniame visureigio numeryje švytėjo trys septynetai (777) – sakoma, kad panašių numerių savininkai renkasi tokias kombinacijas, nes sudėtingesnių įsiminti niekaip nepajėgtų. Be to, Judita buvo savarankiškai suspiningavusi pirmąją savo gyvenimo lydekaitę, kurią it Joninių vainiką paleido atgal į vandenį. Šeimyninė žūklė.

2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Nemadingi praeivio užrašai (1)

2017 m. birželio 23 d.

Beveik ilgiausia metų diena. Čia ką tik, regis, kaip sliekas išlindo iš žemės, tuoj vėl sulįs atgalios – nei dienos, nei šviesos, vien raudonas išnykstančio vakaro galiukas.
Baigiu skaityti 2016 metais „Versus Aureus“ leidyklos išleistą knygą „Pražilę varnėnai“. Sigito Gedos 2004-2005 (ir šiek tiek 2006) metais rašyti dienoraščiai. Labai patiko. Ant tamsiai žydro viršelio yra prierašas „Studija be pykčio“. Daugiau nei 600 puslapių. Tiesą pasakius, sveiko pykčio tikrai esama. Taip pat daug skausmo, tylaus džiaugsmo, kaleidoskopiškų atsiminimų, Neries (upės), jos pakrančių, erotikos, įvairiausių augalų, eilių-eilėraščių, žmonių (esančių ir tų, kurių čia jau nebėra), juokų ir viso kito... Įtariu, kad kai kam šie dienoraščiai tvankiame ir pernelyg prikvėpuotame mūsų krašte (šalyje) tikrai nepatiks. O man patinka!

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Anestezija

Važiuojant automobiliu, šešerių dukra klausia:

- Tėti, o kodėl ant medžių tokie raudoni taškai?
- Nežinau, gal juos ruošiasi nupjauti...
- Negalima medžių pjauti vasarą!
- Kodėl?
- Juos reikia pjauti žiemą, kai būna užšalę, tada jiems ne taip skauda.

N.L.
2017-05-...

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Pavargusiam kelio broliui

Ateik, pavargęs kelio broli,
Alyvomis užtepsiu tau akis,
Jazminais užkamšysiu guolį –
Šią naktį, sakė, smarkiai lis...

Jei sakė, taip, vadinasi, ir bus,
Kai balomis nušluostysiu žaizdas,
Beribis skausmas susitrauks perpus,
Ir rytas mus atgimusius suras - -

Ateik, pavargęs kelio broli,
Šlubuodamas pavasariu kreivai,
Prieš vakaro-kengūros šuolį,
Kol vis dar praviri dangaus langai...

Ateik, pavargęs kelio broli,
Ateiki, paskubėk!

2017 05 24
Nerijus Laurinavičius

Šulininė akimirka

Būtis šiandieną plyšta
Tartum bintas...
Vaikų balsais, sūpynių girgždesiu
Už lango,
Iš pienių, bičių dūzgesio
Nupintas
Birželis girtas
Palei žemę sklando...

Būtis šiandieną aidi
Tarsi kibiras –
Tokia perkusija
Aukščiausiojo Kūrėjo?..
Žiūrėk, jau kyla jis
Į viršų sklidinas
Tų žiedlapių,
Kurie dar vakar
Taip kerėjo!..

Nerijus Laurinavičius
2017-05-24

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Balkono reportažai (19). Verslo parkas...

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 21.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Balkono reportažai (18). Dangaus sparnuočiai

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 19.

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Dangaus ralis

Aš iš kaštono žiedo
Išsitraukiu
Tos įtampos pritvinkusį
Gėluonį,
Duriu gilyn
Už besišypsančiųjų
Kaukių...
Tuštybė ima šniokšti,
Ar užuodi?

Paskui į debesį
– Lyg fotelį –
Prisėdu,
Ir kojom tabaluote
Tabaluoju...
Ar įskaitys kas
Kada nors
Iš pėdų,
Kad išskridau
Motociklu
Dangaus

...lengvuoju...

N.L.
2017-05-18

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Vegetarė

6-erių metų dukra Dorotėja pareiškia: aš vegetarė, nevalgau žmonių...

N.L. 2017-04-22.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Dar šiek tiek pabūti

Esu lengvesnis už drugelį
Ir net už kambarinę dulkę,
Kurią lėtai į šviesą kelia
Voratinkliai kampuos išburkę.
Ateiki tyliai, tartum voras,
Iščiulpki esmę šimtagyslę.
Tai – paskutinis mano noras,
Palik tik dilgsinčią vaikystę.
O tau paliksiu stiklo kūną
Ir dar iliuzijos truputį.
Apsikabinę laikinumą
Taip geidėme šiek tiek pabūti...

Nerijus Laurinavičius
2017-04-12

2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Balkono reportažai (17). Satelitinė sapnų lėkštė.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 04 10.

Balkono reportažai (16). Saulės kasos.

...

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

Padovanok man Nebūtį


Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Dantų, kartų ir padangų
Kaitos,
Kurioj ne-si-ver-žia-ma
Į tribūną
Vardan
Garbės-šlapios dešros...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Važiuoklių, skausmo, sailentblokų,
Kai kiauros ašaros nudžiūna
Riedėdamos žandais
Pijokų...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Prekeivių Dievo kūnu
Nežabotų,
Kurioj aš už gerklės stveriu
Lakūną,
Kad Meilės orlaivį
Į Rojų
Nuvairuotų.

Eilės ir nuotrauka
N.L.
2017-03-29.

2017 m. sausio 14 d., šeštadienis

Kaip gera miegoti, kai sninga

Kaip gera miegoti, kai sninga!
Mano sargas – už lango žiema.
Kai užklumpa naktis išganinga,
Būdoje atsidūsta šuva...

Jis jaučia: neliko grandinės,
O kvėpuoti tapo taip lengva!
Keturiom visom atsispyręs
Virš pusnių, virš pusnių, jau ir skrenda

Viršum miško, ežero, kelio, –
Nepasiektų net kamino dūmai.
Nuplasnojusio juodo šunelio
Išsigąsta apšalę lėktuvai.

O paskui lyg ausį kas kaso,
Židiny snūduriuoja žarijos,
Nuo namų to svaiginančio kvapo,
Nuo žvilgsnio iš sienos Marijos

Šeimininkas iš lėto užsnūsta
Ir nusvyra geroji ranka.
Kai Būtis į Nebūtį sprūsta,
Dar sūpuojasi krėslas tada…

…kaip gera miegoti, kai sninga,
Pažadėk, jog taip bus visada!
Išsisklaido naktis stebuklinga –
Virš ausų – vien skardinė būda.

Nerijus Laurinavičius
2017-01-14

Šį eilėrašį skaito pats autorius:


2016 m. spalio 30 d., sekmadienis

„Šerkšno tylos“ kūrybos vakaras „Penkeri“

Visus norinčius jaukiai ir kūrybingai praleisti besibaigiančio rudens vakarą kviečiame į 5-ąjį kūrybinio tandemo „Šerkšno tyla“ gimtadienį, kuris vyks 2016 m. lapkričio 25 d., penktadienį, 18.00-20.00 val. Senamiesčio menininkų galerijoje, Totorių g. 22-4, Vilniuje. Įėjimas LAISVAS.

„Šerkšno tylos“ kūrybos vakaras „Penkeri“:

1. Gyva muzika („Šerkšno tyla“ ir draugai: dalyvauja smuikininkė Beatričė Gancevičiūtė ir violončelininkė Bazilė Gancevičiūtė);
2. Poezija;
3. Paveikslai;
4. Arbata;
5. Bendrystė ir kiti gilaus rudens privalumai.


Iki!
„Šerkšno tyla“

2016 m. spalio 2 d., sekmadienis

Balkono reportažai (15). Vakaras balkone.

Fotoreporteris Ledkalnis
2016 08 04.

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Balkono reportažai (14). Kiek žmonių, tiek regėjimų...

Fotoreporteris Ledkalnis
2016-09-10

2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Gyvenimas va banque


Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl kiršliu iššoku
Viršum Ūlos,
Žinodamas,
Kad niekados
Toks skrydis
Ne-
Pasikartos.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl stiebiuosi
Žemuogės daigu
Prospekto vidury
Ir mintyse sukraunu
Uogą,
Kol artinasi
Ratai keturi.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Kai lubinu alsuoju
Į birželio dangų
Ir laukiu
Liepos
Mylimos –
Nuskink, nuskink mane
Be rankų!

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl galvažudžių
Apsuptyje,
Iš marškinių išplėšęs
Širdį,
Rodau:
Imkit
Ir suvokit ją!

Nerijus Laurinavičius
2016-07-16

2016 m. liepos 15 d., penktadienis

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Vasarinė juodojo katino kasdienybė, arba žvirblių rokenrolas

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Aplink jį keistai pasviręs
Vasaros pasaulis sukas.

Dūsta gatvės ir bobutės,
Dūsauja net duslintuvai,
Aš burzgiu sau ant pievutės,
Traukias laikas ir atstumai.

Mano akys – kiemo sagos
Verias ant šešėlio siūlo.
Kas man darbo, kas čia daros!
Prisimerkiu iš tingumo.

Žvirbliai rokenrolą šoka:
Žvirb-dib-dyba žvirb-dib-miau.
Ūsus įtempia, skaudoka...
Murrrrr, gal galit mandagiau?!

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Krust į šoną ir išniręs
Liepon jau birželis lupas.

2016-07-03
Nerijus Laurinavičius

2016 m. birželio 6 d., pirmadienis

Ąžuolai ir ąžuoliukai sveikino tėčius

Akimirkos iš vakarykščio Tėvo dienos minėjimo Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje. Tądien, beje, dabartinis „Ąžuoliuko“ tėvas prof. Vytautas Miškinis šventė savo gimimo dieną, su kuo ir buvo „Ąžuolų“ bei „Ąžuoliukų“ audringai pasveikintas. Vėliau netoli paminklo Mindaugui atidengta atminimo lenta ąžuolui, kuris prieš 37 metus buvo pasodintas, kai dėl sovietų represijų choro įkūrėjas Hermanas Perelšteinas turėjo palikti Lietuvą. 2016-06-05. Vilnius.

2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

„Nieko sau teatras!“ kūrėjai Nerijus ir Judita Laurinavičiai: „Turbūt kiekvienam suaugusiajam neprošal būtų išsaugoti savyje kuo daugiau Mažojo Princo“

2016-05-16 prim.lt

- Kaip kilo idėja kurti savo teatrą?

- Idėją kurti savo teatrą brandinome kone ketverius metus, kol galiausiai ryžomės žengti pirmąjį žingsnį. Ir štai dabar mes jau baigiame antrąjį sezoną, neseniai pristatėme antrąjį spektaklį, o vasarą kursime ir trečiąjį. Prieš pradėdami šią veiklą ne vienerius metus koncertavome su savo grupe „Šerkšno tyla“. Pastebėjome, kad kai kurios „Šerkšno tylos“ dainos prikaustydavo vaikų dėmesį, jie labai noriai mūsų klausydavosi. Organiškai kilo mintis pamėginti sukurti ryškų interaktyvų spektaklį vaikams, juolab žmona Judita Šmitaitė-Laurinavičienė visą vaikystę, o vėliau ir paauglystę praleido scenoje – vaidino mamos Irenos Šmitienės režisuojamuose spektakliuose. Ši patirtis buvo nemenka atspirtis, akstinas ir kibirkštis „Nieko sau teatrui“. Ne vieni draugai, pažįstami ragino greičiau išdrįsti pradėti įgyvendinti idėją. Kaip tik tuo metu jau buvau parašęs eilėraščių ciklą vaikams „Afrika“ (apie Afrikos gyvūnus), kuris ir tapo pirmojo mūsų spektaklio tokiu pačiu pavadinimu ašimi, aplink kurią vėliau formavosi ir brendo pirmasis „Nieko sau teatras!“ scenos kūrinys.     

- Kodėl „nieko sau“?

- Nes viskas Jums, mažieji bičiuliai! Be to, mes skleidžiame geros nuotaikos užkratą ir tikimės, kad vaikai su tėveliais po pasirodymų džiaugsmingai sušuks „Nieko sau!“ , o jei ir nesušuks, tai ši mintis kirbės jų viduje.    

- Į kokią auditoriją jis orientuotas?

- Teatras orientuotas į 3-9 metų vaikų auditoriją, bet mūsų spektakliai pritaikomi ir kiek vyresniems ar kiek jaunesniems žiūrovams. Taip pat visiems suaugusiems, kurių širdyse betoniniais luitais neužversti tyros vaikystės daigeliai. Kadangi sakoma, jog senatvėje pradedama vaikėti (turbūt taip grįžtama prie asmenybės ištakų?), tad mūsų pasirodymai turėtų džiuginti ir tuos žmones, kurie riešutų savo dantimis seniai nebegliaudo.      

- Kokių spektaklių niekada nevaidinsite?

- Niekada nevaidinsime spektaklių apie Mikę Pūkuotuką, apie Ežiuką rūke, apie tai, kaip gaidelis vištytei iš lazdyno mėtydamas riešutus visas akis iškūlė, apie Karlsoną, apie Mašą ir Medved, apie teletabius ir dar daug ko nevaidinsime, nes... mūsų scenos kūriniai yra autoriniai, pačių kūrybos.