2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienis

Sugrįžimo viltis

Šį rytą Saulė teka
Iš kamieno,
It vynas brendusi
Šaknų plotmėj...
Ir šiurpuliai
Laja
Akimirksniu prabėga,
Kai įsitaiso Ji
Šakų tankmėj.

Sekundės lūžta,
Verčiasi kaip bangos,
Į dangų skrieja
Aukso kamuolys,
O daugiapirštės
Drėgnos medžių
Rankos
Vėl sugrįžimo viltį
Iškėlusios - - -

Laikys.

Nerijus Laurinavičius
2017-09-08

2017 m. rugpjūčio 31 d., ketvirtadienis

Balkono reportažai (22). Iš medžio šerdies šįryt pateka saulė...

Fotoreporteris Ledkalnis
2017-08-31.

2017 m. rugpjūčio 14 d., pirmadienis

Klausimas bitei

Sakyki, bite, atvirai,
Iš kur tokie keisti kerai:
Iš kur žinai tu kelią,
Kryptį...
Ir ar gali
Bent kartais apsirikti?

Kas įmezgė tau kompasą
Į širdį,
Kurios pasaulis
Ošiantis
Negirdi?

Kodėl nebyliai
Mano mintį
Puoli,
Palikdama joje
Geluonį?

Bet štai ir vėl
Lėtai pakyli,
Kol pievos
Prieš saulėtekį
Dar tyli...

Po to stebiuos
Šešėlyje parimęs:
Iš kur tasai
Liturginis dūzgimas? - - -

Nerijus Laurinavičius
2017-08-13

2017 m. liepos 30 d., sekmadienis

Balkono reportažai (21). Atkirpkit ir man gabalėlį dangaus...

Fotoreporteris Ledklanis
2017-07-30

2017 m. liepos 29 d., šeštadienis

Degalinė dykumos viduryje


Degalinė dykumos viduryje

Nežinau, kaip tenai atsidūriau ir kiek laiko visa tai truko. Pamenu tik tiek, jog visur aplinkui buvo daugybė smėlio. Smėlis, smėlis, smėlis... vien smėlis. Tikrų tikriausia dykuma. Nei žemės, nei dangaus, nei medžių. Anei žolelės jokios – ką ir bekalbėti apie menkiausią šešėlį! Nė trupinio duonos, nė lašelio vandens. Kaip ilgai taip klampojau vos vilkdamas kojas? Gal dieną, gal dvi, gal savaitę... O gal mėnesį, metus, amžinybę. Tiek, kiek buvau ir esu žmogus.

- - -

Ir staiga tolumoje, tenai, kur turėtų būti horizonto linija, jau beveik sutemus išvydau tarytumei švieseles. Sukaupęs paskutiniuosius jėgų likučius, paspartinau žingsnį. O gal man taip tik atrodė. Nesvarbu. It uodas į laužą veržiausi švieselių link.

- - -

„H-O-P-E“ – ryškiai švietė keturios tūrinės žmogaus aukščio raidės virš degalinės stogelio. Nesąmonė! Ar gali taip būti? Ką reiškia tasai užrašas? Stipriai įsikandau į riešą. Šviečiančios raidės virš degalinės neišnyko. Iš ašarojančių akių byrėjo smėlis.

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Linkėjimai iš dausų

Į valtį jau prikrito
Lapų.
Karpytų
Raudonų
Be datų...
Pakeverzota
Vos pastebimai:
„Linkėjimai
 Dausų šalies - - -
Žvejai“.

N.L. Tauragė.

2017 m. birželio 27 d., antradienis

Nemadingi praeivio užrašai (4). Netikėta pažintis su indu

Birželio 27 d.

Vakar apie 21 val. išlindome į mėgstamą Senamiesčio vietelę pagroti praeiviams po ilgesnės pertraukos, po alinančio teatro sezono. Švelniai, be įtampos. Nuo Prancūzparkio pusės garsas iš kolonėlės keliauja Šv. Paraskevės cerkvės ir Dailės muziejaus link – taip susiformuoja geras garsinis ratas, todėl koncertuoti yra vienas malonumas.

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (3). Akmenys ir vėjas

Birželio 25 d.

Kūrėjas ir atlikėjas. Panašiai kaip baldų dizaineris ir surinkėjas?
- - -
Gyvenimas – tai nuolatinis šokinėjimas nuo vieno slidaus akmens ant kito. Sraunioje upėje.
- - -
Druskininkuose nelijo, bet Druskininkų kultūros centro darbuotojai viso spektaklio metu turėjo laikyti širmą, kad įsismarkavęs vėjas nenupūstų mūsų visų kaip kokio burlaivio.

N.L.

Balkono reportažai (20). Nuvarnėjimas.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017-06-25.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Nemadingi praeivio užrašai (2). Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Birželio 24 d.

Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Reikia nugyventi beveik keturias dešimtis metų, kad vieną dieną tyčia-netyčia atsidurtum Keturiasdešimties totorių kaime. Nieko ypatingo. Nebent medinė šventykla (mečetė) su atsilošusiu mėnuliuku ant špiliaus – kiek neįprastas vaizdas mūsų akiai. Dar mokykla (darželis?), keli mediniai namai, kelios parduotuvės-barai ir viskas. Ir keli totoriai. Kur likusieji 38? Kas juo ten žino, gal bare...
- - -
Paskui važiavome ieškoti karjerų. Su abiem vaikais ir dviem meškerėm. Tikri karjeristai. Ir radom! Bet vėliau paaiškėjo, kad ne tuos, kurių reikėjo. Kai klastingai atriedėjo juodas „Mercedes“ visureigis, kai lėtai lyg filme nusileido priekiniai automobilio stiklai, mūsų „sadoke“ (pagautos žuvies tinklelyje) jau vartėsi 2 karpiai ir 4 kuojos. O valstybiniame visureigio numeryje švytėjo trys septynetai (777) – sakoma, kad panašių numerių savininkai renkasi tokias kombinacijas, nes sudėtingesnių įsiminti niekaip nepajėgtų. Be to, Judita buvo savarankiškai suspiningavusi pirmąją savo gyvenimo lydekaitę, kurią it Joninių vainiką paleido atgal į vandenį. Šeimyninė žūklė.

2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Nemadingi praeivio užrašai (1)

2017 m. birželio 23 d.

Beveik ilgiausia metų diena. Čia ką tik, regis, kaip sliekas išlindo iš žemės, tuoj vėl sulįs atgalios – nei dienos, nei šviesos, vien raudonas išnykstančio vakaro galiukas.
Baigiu skaityti 2016 metais „Versus Aureus“ leidyklos išleistą knygą „Pražilę varnėnai“. Sigito Gedos 2004-2005 (ir šiek tiek 2006) metais rašyti dienoraščiai. Labai patiko. Ant tamsiai žydro viršelio yra prierašas „Studija be pykčio“. Daugiau nei 600 puslapių. Tiesą pasakius, sveiko pykčio tikrai esama. Taip pat daug skausmo, tylaus džiaugsmo, kaleidoskopiškų atsiminimų, Neries (upės), jos pakrančių, erotikos, įvairiausių augalų, eilių-eilėraščių, žmonių (esančių ir tų, kurių čia jau nebėra), juokų ir viso kito... Įtariu, kad kai kam šie dienoraščiai tvankiame ir pernelyg prikvėpuotame mūsų krašte (šalyje) tikrai nepatiks. O man patinka!

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Anestezija

Važiuojant automobiliu, šešerių dukra klausia:

- Tėti, o kodėl ant medžių tokie raudoni taškai?
- Nežinau, gal juos ruošiasi nupjauti...
- Negalima medžių pjauti vasarą!
- Kodėl?
- Juos reikia pjauti žiemą, kai būna užšalę, tada jiems ne taip skauda.

N.L.
2017-05-...

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Pavargusiam kelio broliui

Ateik, pavargęs kelio broli,
Alyvomis užtepsiu tau akis,
Jazminais užkamšysiu guolį –
Šią naktį, sakė, smarkiai lis...

Jei sakė, taip, vadinasi, ir bus,
Kai balomis nušluostysiu žaizdas,
Beribis skausmas susitrauks perpus,
Ir rytas mus atgimusius suras - -

Ateik, pavargęs kelio broli,
Šlubuodamas pavasariu kreivai,
Prieš vakaro-kengūros šuolį,
Kol vis dar praviri dangaus langai...

Ateik, pavargęs kelio broli,
Ateiki, paskubėk!

2017 05 24
Nerijus Laurinavičius

Šulininė akimirka

Būtis šiandieną plyšta
Tartum bintas...
Vaikų balsais, sūpynių girgždesiu
Už lango,
Iš pienių, bičių dūzgesio
Nupintas
Birželis girtas
Palei žemę sklando...

Būtis šiandieną aidi
Tarsi kibiras –
Tokia perkusija
Aukščiausiojo Kūrėjo?..
Žiūrėk, jau kyla jis
Į viršų sklidinas
Tų žiedlapių,
Kurie dar vakar
Taip kerėjo!..

Nerijus Laurinavičius
2017-05-24

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Balkono reportažai (19). Verslo parkas...

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 21.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Balkono reportažai (18). Dangaus sparnuočiai

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 19.

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Dangaus ralis

Aš iš kaštono žiedo
Išsitraukiu
Tos įtampos pritvinkusį
Gėluonį,
Duriu gilyn
Už besišypsančiųjų
Kaukių...
Tuštybė ima šniokšti,
Ar užuodi?

Paskui į debesį
– Lyg fotelį –
Prisėdu,
Ir kojom tabaluote
Tabaluoju...
Ar įskaitys kas
Kada nors
Iš pėdų,
Kad išskridau
Motociklu
Dangaus

...lengvuoju...

N.L.
2017-05-18

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Vegetarė

6-erių metų dukra Dorotėja pareiškia: aš vegetarė, nevalgau žmonių...

N.L. 2017-04-22.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Dar šiek tiek pabūti

Esu lengvesnis už drugelį
Ir net už kambarinę dulkę,
Kurią lėtai į šviesą kelia
Voratinkliai kampuos išburkę.
Ateiki tyliai, tartum voras,
Iščiulpki esmę šimtagyslę.
Tai – paskutinis mano noras,
Palik tik dilgsinčią vaikystę.
O tau paliksiu stiklo kūną
Ir dar iliuzijos truputį.
Apsikabinę laikinumą
Taip geidėme šiek tiek pabūti...

Nerijus Laurinavičius
2017-04-12

2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Balkono reportažai (17). Satelitinė sapnų lėkštė.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 04 10.

Balkono reportažai (16). Saulės kasos.

...

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

Padovanok man Nebūtį


Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Dantų, kartų ir padangų
Kaitos,
Kurioj ne-si-ver-žia-ma
Į tribūną
Vardan
Garbės-šlapios dešros...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Važiuoklių, skausmo, sailentblokų,
Kai kiauros ašaros nudžiūna
Riedėdamos žandais
Pijokų...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Prekeivių Dievo kūnu
Nežabotų,
Kurioj aš už gerklės stveriu
Lakūną,
Kad Meilės orlaivį
Į Rojų
Nuvairuotų.

Eilės ir nuotrauka
N.L.
2017-03-29.

2017 m. sausio 14 d., šeštadienis

Kaip gera miegoti, kai sninga

Kaip gera miegoti, kai sninga!
Mano sargas – už lango žiema.
Kai užklumpa naktis išganinga,
Būdoje atsidūsta šuva...

Jis jaučia: neliko grandinės,
O kvėpuoti tapo taip lengva!
Keturiom visom atsispyręs
Virš pusnių, virš pusnių, jau ir skrenda

Viršum miško, ežero, kelio, –
Nepasiektų net kamino dūmai.
Nuplasnojusio juodo šunelio
Išsigąsta apšalę lėktuvai.

O paskui lyg ausį kas kaso,
Židiny snūduriuoja žarijos,
Nuo namų to svaiginančio kvapo,
Nuo žvilgsnio iš sienos Marijos

Šeimininkas iš lėto užsnūsta
Ir nusvyra geroji ranka.
Kai Būtis į Nebūtį sprūsta,
Dar sūpuojasi krėslas tada…

…kaip gera miegoti, kai sninga,
Pažadėk, jog taip bus visada!
Išsisklaido naktis stebuklinga –
Virš ausų – vien skardinė būda.

Nerijus Laurinavičius
2017-01-14

Šį eilėrašį skaito pats autorius:


2016 m. spalio 2 d., sekmadienis

Balkono reportažai (15). Vakaras balkone.

Fotoreporteris Ledkalnis
2016 08 04.

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Balkono reportažai (14). Kiek žmonių, tiek regėjimų...

Fotoreporteris Ledkalnis
2016-09-10

2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Gyvenimas va banque


Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl kiršliu iššoku
Viršum Ūlos,
Žinodamas,
Kad niekados
Toks skrydis
Ne-
Pasikartos.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl stiebiuosi
Žemuogės daigu
Prospekto vidury
Ir mintyse sukraunu
Uogą,
Kol artinasi
Ratai keturi.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Kai lubinu alsuoju
Į birželio dangų
Ir laukiu
Liepos
Mylimos –
Nuskink, nuskink mane
Be rankų!

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl galvažudžių
Apsuptyje,
Iš marškinių išplėšęs
Širdį,
Rodau:
Imkit
Ir suvokit ją!

Nerijus Laurinavičius
2016-07-16

2016 m. liepos 15 d., penktadienis

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Vasarinė juodojo katino kasdienybė, arba žvirblių rokenrolas

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Aplink jį keistai pasviręs
Vasaros pasaulis sukas.

Dūsta gatvės ir bobutės,
Dūsauja net duslintuvai,
Aš burzgiu sau ant pievutės,
Traukias laikas ir atstumai.

Mano akys – kiemo sagos
Verias ant šešėlio siūlo.
Kas man darbo, kas čia daros!
Prisimerkiu iš tingumo.

Žvirbliai rokenrolą šoka:
Žvirb-dib-dyba žvirb-dib-miau.
Ūsus įtempia, skaudoka...
Murrrrr, gal galit mandagiau?!

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Krust į šoną ir išniręs
Liepon jau birželis lupas.

2016-07-03
Nerijus Laurinavičius