2020 m. kovo 1 d., sekmadienis

2019 m. lapkričio 26 d., antradienis

Raudoni obuoliai

Raudoni obuoliai
Lapkričio gale
Šakų raizgalynėj
Nusispjovę į Niutono dėsnį,
Lyg perkaitusios
Būties lemputės
Prieššventiniam vajuj,
Kol prekybininkai,
Susikibę rankutėm,
Sušoks Kalėdų pasiutpolkę,
Kol Rašto aiškintojai
Nuskus ir išdarinės
Tekstą kaip karpį,
Kai į visas puses
Šaudys žodžių žvynai
Ir susmigs
Į baltus
Išsipūtusius pilvus,
Tu nulaižysi visus
Našlaičių prieglaudų
Langus
Kaip ištroškęs
Mieste pasiklydęs vilkas,
Kad spengiantis speigas
Po to
It patyręs graviruotojas
Išraižytų stiklą,
Tą binoklį
Į šitą
Supistą žiaurų pasaulį...
Žiūrėk, štai tenai buvo - -
Šlovė,
Dabar - - - vaitojanti iškamša
Sušluotų lapų krūvoj,
Aptaki ir gliti
Kaip rupūžė,
Kol klouno skruostu
Rieda
Mikroskopinė ašara,
Nenuščiūvant plojimams
Ir naujamečiam kvatojimui - - -
Kol raudoni obuoliai
Šakų raizgalynėj
Sausio pradžioj
Lyg priekaištas
Žinomiems dėsniams
Kužda:
„Galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus...“

Nerijus Laurinavičius
2019-11-26

2019 m. lapkričio 19 d., antradienis

Kas, ką, iš ko nusižiūrėjo


Žmogus beveik nieko gero nesugalvojo. Štai, skraidymą lėktuvais jis nusižiūrėjo iš paukščių. O jei ne varlės, mes niekada nebūtume išgirdę apie Rūtą Meilutytę. Todėl primigtynai siūlau pastatyti paminklą: a) Varlei b) Rūtai Meilutytei c) Rūtai Meilutytei, kuri ant delno laiko varlę; Paminklas galėtų stovėti nugriauto Lazdynų baseino vietoje.
Pabandysiu atspėti, iš ko žmonės nusižiūrėjo regbį. Ogi iš tokių vabalų, vadinamų elniaragiais! Daug elniaragių sulimpa į vieną darinį ir bando kažką kažkur nustumti. Jie dar naudoja krepšinio kamuolį, ant kurio prieš varžybas gerą pusvalandį pasėdėjo suaugęs dramblys. Tą kamuolį reikia, prasiyrus pro visų elniaragių priešpriešą, nugabenti į varžovų įskaitinį plotą arba įspirti į vartus, peraugusiais virpstais.

2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Laiškas iš dangaus

Rašau tau šviesų laišką
Iš dangaus.
Visai čia neblogai,
Jei kas paklaus,
Gali sakyti drąsiai:
Privalumų
Daugiau nei žemėj
Trainiotis su kūnu.

Vos tik atvykęs,
Petro paprašiau vaifai,
Bet jis tik nužvelgė mane
Skersai:
Kokių dar pageidausi procedūrų?
Pirmyn, neužlaikyk eilės
Prie durų!

Dangaus fojė
Ant balto debesėlio
Senelis sėdi mano
Susivėlęs.
Ką laiko rankoje,
Sunku nuspėti…
Bet argi tai ne
Švytinti planšetė?!

2019 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Nedrebink, pilk dar vieną!

Atleisk man, mama,
Nes šiandieną
Esu vyresnis metais
Už tave,
Keičiu tuos keturis dešimtmečius
Į vieną,
Tiek nukulniavęs
Atbulas dykumoje…

2019 m. liepos 29 d., pirmadienis

Papasakok, brolau...

Papasakok, brolau,
Kaip reiks man mirti
Mirtį –
Kur galima statyti koją,
Kur geriau neminti...
Ir ar tikrai prie vartų lauks
Šventasis Petras,
Ar Kristus bus tasai
Neblėstantysis spektras?
Ar ten vaivorykštė,
Nelyg plaukų lankelis,
Apjuos mintis,
Kurias išgimdė
Šitas ilgas kelias?
Ar ten ir vėl visi
Susėsime prie bendro stalo,
Kurio ribų iš čia
Nė nesimato iki galo...
Ar ten pelekais žuvys
Glostys mūsų besparnystę,
Ar ten jau nebegalima
Taip sumaltai suklysti?..
Papasakok, brolau,
Kaip reiks mums mirti
Mirtį.

2019-07-...
Nerijus Laurinavičius

2019 m. gegužės 10 d., penktadienis

Išdegti

Išdegti
 
Išdegti - - -
Kaip išdega žolė po žiemos,
Susikurti ir persikurti
Iš naujo...
Tyčia
Mirčiai į šonkaulius,
Šypsena į saulės rezginį:
Še tau, vaškine bestija!
Žibučių aromatu
Per snukį...
 
Išdegti - - -
Susikurti ir persikurti
Sudužus į daugybę molio šukių,
Susirinkti, susiklijuoti,
Kol vėl
Pienės pūkeliu
Iš miesto pakilsi
Miško pusėn...
Aš tavęs ten jau lauksiu.
 
Nerijus Laurinavičius
2019-05-10

2019 m. vasario 6 d., trečiadienis

Begalinis virsmas

Ar užuodi mano sekundės
Sprogimo paraką?!
Mano veikliąją medžiagą,
Išdraskančią akis
Mirčiai,

Kai lėtai
Ant antkapio
Gula
Skeveldros atplaišėlės-snaigės.

Lėtai, lėtai,
Neprotingai lėtai
Ant gatvės žibintų,
Ant tvorų ir
Bažnyčios bokšto…

Ar užuodi mano sekundės
Sprogimo paraką? –

Ech, tavęs juk nėra, mirtie,
Tai tik mes nuolatos
(Ne)tyčia paslystam
Begaliniam virsmui…

Nerijus Laurinavičius
2019-02-06

2019 m. sausio 14 d., pirmadienis

Tikra jaunų emigrantų istorija (13, 14). Čečėnas. Vėl Londonas. Edikas.

Čečėnas

Kitą rytą mokėti teko čečėnui, kuris nenauju Mersedesu atriedėjo prie greta bažnyčios esančių mūsų (nebe)namų. Pabėgėlis iš Grozno turėjo sugrąžinti mus į Londoną. Visi jie čia buvo susiję nešvariais nebyliais ryšiais. Visi troško atsilupti savo dalį iš tokių asiliškų nevykėlių kaip mes. Viso gero, saulėtasai Margeite, mistiškasis mūsų Tvin Pykse! Lik sveikas su savo pasitraukiančia ir sugrįžtančia jūra, su savo baltais aplinkos nesuvokiančiais laiveliais, su savo mirksinčiais pakrančių lošimo namais! Mūsų čia lyg ir nebuvo. Savąją ruletę sukame toliau.

2019 m. sausio 11 d., penktadienis

Tikra jaunų emigrantų istorija (12). Paskutiniai kantrybės lašai

Ne, turbūt dar nevisai paskutiniai. Gal priešpaskutiniai. Kiek kantrybės gali turėti jaunas nuolat mulkinamas žmogus? Patyrę fantastiškas įdarbinimo paslaugas, į Margeitą iš priemiesčio grįžome... pakeleivinga mašina. Elektra būste jau buvo atsiradusi, tačiau niekas kitas tą vakarą jame nebeatsirado.
Dar po dienos išdrįso apsireikšti ir pats Jo Didenybė Pomidoržmogis. Dievagojosi ir kaip įmanydamas prisiekinėjo, kad su hiperįžūliomis utėlėmis apgavikėmis jis niekaip nesusijęs ir nė neįtarė, kad šitaip bus pasielgta. Tikrai nežinojo! Tik savo pinigų dalį už aferą garantuotai įsisavino.

2019 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Tikra jaunų emigrantų istorija (11). Fantastiškos įdarbinimo paslaugos

Kaip ir minėjo pomidoržmogis, popiet į dienos šviesą išniro dar kelios utėlės. Jų veidų neatsimenu. Mane ir S.V. nuvežė prie žadėtojo fabriko. Pakeliui pravažiavome dideles aptvertas teritorijas, angarus. Sakė, tai – viagros gamykla. Nusibeldėme maždaug keliolika kilometrų už Margeito. Automobilį mūsų geradariai pastatė atokiau nuo pagrindinio įėjimo, dar neišlipę iš jo užpildėme paduotus įdarbinimo blankus. Atrodė, viskas vyksta sklandžiai. Per aspera ad astra.

2018 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Grąžinkite kasdienybę!

Jei galite, grąžinkite
Neišdraskytą kasdienybę:
Be vėliavų, be kaspinų,
Be paranojiško patoso…
Siaurom gatvelėm šokinėjančių
Sekundžių šventenybę,
O jei grąžinsite, tai pažadu,
Kaip šuo džiugiai palosiu.

Jei galite, grąžinkite
Be proto trepsintį man Vilnių,
Kavos puodelį prie Naujamiesčio
Tuščios kavinės lango,
Kai darbo dieną
Sąžinei negraužiant
Nuoširdžiausiai tingiu ---
Tenai, kur troleibusai
Prie stoties
Vos skersgatviais
Tarsi gyvatės
Išsirango.

Nerijus Laurinavičius
2018-09-22

2018 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Balkaniška lopšinė

Aš – tik šiek tiek
Pralavintas
Nekirptas neveislinis
Šuo,
Prie balkanų balkono
Išlinkio
Stebįs,
Kaip naktis
Palengva susilieja
Su Juodosios jūros
Akiračiu
Bulgarijos žemėje,
Kai prie raudono
Vyno taurės
Lopšinę
Monotoniškai svirpia
Pasiklydus cikada - - -

N.L.
Elenite, Bulgarija
2018-07-22

2018 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Venecijietiškas Nesebaras

Lyg benamiai vaikai,
Lyg oliveriai tvistai…
Basomis per Nesebaro grindinį!
Basomis,
Ką tik pražliaugus liūčiai,
Kol karštas vanduo
Bučiuoja pėdas ir akmenis,
Basomis,
Kol kvatoja žuvėdros ir kirai
Iš turistų
Ir laikrodžio dūžių,
Basomis,
Kol iš Juodosios jūros
Kalasi
Išpuikus panelė
Vaivorykštė.

N.L.
2018-07-22
Bulgarija

2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Amžinas pėdsakas

Amžinas pėdsakas. Siekis
Palikti įspaudą žemėje.
Ilsėkis, brolyti, ilsėkis,
Šitiek žuvus ilsėtis galima.
Šitiek gimus prieš audrą ir lietų,
Nulankstytais sparnais abejonių,
Aš be žemės, be laiko, be vietos
Kas sekundę vis tyliai dvejoju:
Ar tikrai mus sukūrė Dievas,
Ar tik mes jį nusipiešėm patys?
Kai per kopas žingsniuoju vienas,
Iš ikonų išvarva akys…
Ir taip buvo turbūt visada,
Užsimerkiu prieš duriančią tamsą,
Jėzaus rankose – Jono galva,
Ilsėkis, brolyti, pakanka!

Nerijus Laurinavičius
2018-07-25. Elenite.

2018 m. liepos 14 d., šeštadienis

Nėra nieko tikresnio (2)

Nėra nieko tikresnio
Už dar negimusio eilėraščio
Dvelktelėjimą,
Prieš ištraukiant jį,
Tarsi plunksną,
Iš begalinės Nebūties
Pagalvės.
Nėra nieko tikresnio
Už tą duriantį pradmenį,
Siauru kanalu
Kuždantį
Būsimą formą ir spalvą,
Pasakų žiedadulkes,
Nuklosiančias širdį,
Kraujagysles, protą…
Nėra nieko tikresnio
Už tavo skausmo ašarą,
Kurią prieš nugairinant vėjui
Nulaižo
Seniai už debesų iškeliavęs
Ištikimas vaikystės šuo.
Nėra nieko tikresnio
Už kapinių tvorelę –
Plonytį akrobatų šaligatvį –
Tą trupmenos tiltelį,
Vienintelį tave
Nuolat dalinantį
Iš kažkur nušuoliavusių
Metų skaičiaus.

Nerijus Laurinavičius
2018-07-13

2018 m. birželio 5 d., antradienis

Kai norisi staugti

Kai norisi staugti,
Nes pasauliui reikia
Transformerių,
Nes pasauliui reikia
Kūlversčių, akrobatinių triukų,
Kai norisi staugti,
Nes pasauliui reikia
Slidžių paviršių,
Kamuolių ir ledo arenų,
Kai norisi staugti,
Nes pasauliui reikia
Stadionų ir ringų,
Nes pasauliui reikia
Supermenų, betmenų
Ir kitokio šūdo…
Kai norisi staugti,
Nes pasauliui reikia
Transformerių,
O širdis
Tik vos vos
Išsilanksto
Į popierinį Vilties lėktuvėlį.

Nerijus Laurinavičius
2018-06-05

Nėra nieko tikresnio

Nėra nieko tikresnio
Už beišsisklaidantį
Cigaretės dūmą,
Už tą akimirkos klaustuką,
Pakibusį ore,
Kurį netrukus
Išsiurbia skersvėjis…
Nėra nieko tikresnio
Už meldų ošimą
Pačioje birželio pradžioje,
Kai juos ima šukuoti
Mirtis,
O gal tik vėjas,
Palengva nubėgantis
Tavo odos plaukeliais.
Nėra nieko tikresnio
Už vaikystės akmenį,
Varlyte nušuoliuojantį
Bangų paviršiumi…
Ir paliekantį
Tik skrydžio iliuziją,
Raibuliuojančią
Pakrantės smėliu
Po vandeniu.

Nerijus Laurinavičius
2018-06-05