2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Pavargusiam kelio broliui

Ateik, pavargęs kelio broli,
Alyvomis užtepsiu tau akis,
Jazminais užkamšysiu guolį –
Šią naktį, sakė, smarkiai lis...

Jei sakė, taip, vadinasi, ir bus,
Kai balomis nušluostysiu žaizdas,
Beribis skausmas susitrauks perpus,
Ir rytas mus atgimusius suras - -

Ateik, pavargęs kelio broli,
Šlubuodamas pavasariu kreivai,
Prieš vakaro-kengūros šuolį,
Kol vis dar praviri dangaus langai...

Ateik, pavargęs kelio broli,
Ateiki, paskubėk!

2017 05 24
Nerijus Laurinavičius

Šulininė akimirka

Būtis šiandieną plyšta
Tartum bintas...
Vaikų balsais, sūpynių girgždesiu
Už lango,
Iš pienių, bičių dūzgesio
Nupintas
Birželis girtas
Palei žemę sklando...

Būtis šiandieną aidi
Tarsi kibiras –
Tokia perkusija
Aukščiausiojo Kūrėjo?..
Žiūrėk, jau kyla jis
Į viršų sklidinas
Tų žiedlapių,
Kurie dar vakar
Taip kerėjo!..

Nerijus Laurinavičius
2017-05-24

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Balkono reportažai (19). Verslo parkas...

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 21.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Balkono reportažai (18). Dangaus sparnuočiai

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 05 19.

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Dangaus ralis

Aš iš kaštono žiedo
Išsitraukiu
Tos įtampos pritvinkusį
Gėluonį,
Duriu gilyn
Už besišypsančiųjų
Kaukių...
Tuštybė ima šniokšti,
Ar užuodi?

Paskui į debesį
– Lyg fotelį –
Prisėdu,
Ir kojom tabaluote
Tabaluoju...
Ar įskaitys kas
Kada nors
Iš pėdų,
Kad išskridau
Motociklu
Dangaus

...lengvuoju...

N.L.
2017-05-18

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Vegetarė

6-erių metų dukra Dorotėja pareiškia: aš vegetarė, nevalgau žmonių...

N.L. 2017-04-22.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Dar šiek tiek pabūti

Esu lengvesnis už drugelį
Ir net už kambarinę dulkę,
Kurią lėtai į šviesą kelia
Voratinkliai kampuos išburkę.
Ateiki tyliai, tartum voras,
Iščiulpki esmę šimtagyslę.
Tai – paskutinis mano noras,
Palik tik dilgsinčią vaikystę.
O tau paliksiu stiklo kūną
Ir dar iliuzijos truputį.
Apsikabinę laikinumą
Taip geidėme šiek tiek pabūti...

Nerijus Laurinavičius
2017-04-12

2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Balkono reportažai (17). Satelitinė sapnų lėkštė.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017 04 10.

Balkono reportažai (16). Saulės kasos.

...

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

Padovanok man Nebūtį


Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Dantų, kartų ir padangų
Kaitos,
Kurioj ne-si-ver-žia-ma
Į tribūną
Vardan
Garbės-šlapios dešros...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Važiuoklių, skausmo, sailentblokų,
Kai kiauros ašaros nudžiūna
Riedėdamos žandais
Pijokų...
Padovanok man Nebūtį,
Kurioj nebūna
Prekeivių Dievo kūnu
Nežabotų,
Kurioj aš už gerklės stveriu
Lakūną,
Kad Meilės orlaivį
Į Rojų
Nuvairuotų.

Eilės ir nuotrauka
N.L.
2017-03-29.

2017 m. sausio 14 d., šeštadienis

Kaip gera miegoti, kai sninga

Kaip gera miegoti, kai sninga!
Mano sargas – už lango žiema.
Kai užklumpa naktis išganinga,
Būdoje atsidūsta šuva...

Jis jaučia: neliko grandinės,
O kvėpuoti tapo taip lengva!
Keturiom visom atsispyręs
Virš pusnių, virš pusnių, jau ir skrenda

Viršum miško, ežero, kelio, –
Nepasiektų net kamino dūmai.
Nuplasnojusio juodo šunelio
Išsigąsta apšalę lėktuvai.

O paskui lyg ausį kas kaso,
Židiny snūduriuoja žarijos,
Nuo namų to svaiginančio kvapo,
Nuo žvilgsnio iš sienos Marijos

Šeimininkas iš lėto užsnūsta
Ir nusvyra geroji ranka.
Kai Būtis į Nebūtį sprūsta,
Dar sūpuojasi krėslas tada…

…kaip gera miegoti, kai sninga,
Pažadėk, jog taip bus visada!
Išsisklaido naktis stebuklinga –
Virš ausų – vien skardinė būda.

Nerijus Laurinavičius
2017-01-14

Šį eilėrašį skaito pats autorius:


2016 m. spalio 30 d., sekmadienis

„Šerkšno tylos“ kūrybos vakaras „Penkeri“

Visus norinčius jaukiai ir kūrybingai praleisti besibaigiančio rudens vakarą kviečiame į 5-ąjį kūrybinio tandemo „Šerkšno tyla“ gimtadienį, kuris vyks 2016 m. lapkričio 25 d., penktadienį, 18.00-20.00 val. Senamiesčio menininkų galerijoje, Totorių g. 22-4, Vilniuje. Įėjimas LAISVAS.

„Šerkšno tylos“ kūrybos vakaras „Penkeri“:

1. Gyva muzika („Šerkšno tyla“ ir draugai: dalyvauja smuikininkė Beatričė Gancevičiūtė ir violončelininkė Bazilė Gancevičiūtė);
2. Poezija;
3. Paveikslai;
4. Arbata;
5. Bendrystė ir kiti gilaus rudens privalumai.


Iki!
„Šerkšno tyla“

2016 m. spalio 2 d., sekmadienis

Balkono reportažai (15). Vakaras balkone.

Fotoreporteris Ledkalnis
2016 08 04.

2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Balkono reportažai (14). Kiek žmonių, tiek regėjimų...

Fotoreporteris Ledkalnis
2016-09-10

2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Gyvenimas va banque


Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl kiršliu iššoku
Viršum Ūlos,
Žinodamas,
Kad niekados
Toks skrydis
Ne-
Pasikartos.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl stiebiuosi
Žemuogės daigu
Prospekto vidury
Ir mintyse sukraunu
Uogą,
Kol artinasi
Ratai keturi.

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Kai lubinu alsuoju
Į birželio dangų
Ir laukiu
Liepos
Mylimos –
Nuskink, nuskink mane
Be rankų!

Nuo šiol aš gyvenu
Va banque,
Todėl galvažudžių
Apsuptyje,
Iš marškinių išplėšęs
Širdį,
Rodau:
Imkit
Ir suvokit ją!

Nerijus Laurinavičius
2016-07-16

2016 m. liepos 15 d., penktadienis

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Vasarinė juodojo katino kasdienybė, arba žvirblių rokenrolas

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Aplink jį keistai pasviręs
Vasaros pasaulis sukas.

Dūsta gatvės ir bobutės,
Dūsauja net duslintuvai,
Aš burzgiu sau ant pievutės,
Traukias laikas ir atstumai.

Mano akys – kiemo sagos
Verias ant šešėlio siūlo.
Kas man darbo, kas čia daros!
Prisimerkiu iš tingumo.

Žvirbliai rokenrolą šoka:
Žvirb-dib-dyba žvirb-dib-miau.
Ūsus įtempia, skaudoka...
Murrrrr, gal galit mandagiau?!

Visas juodas, tik auksinis
Uodegos švelnus galiukas.
Krust į šoną ir išniręs
Liepon jau birželis lupas.

2016-07-03
Nerijus Laurinavičius

2016 m. birželio 6 d., pirmadienis

Ąžuolai ir ąžuoliukai sveikino tėčius

Akimirkos iš vakarykščio Tėvo dienos minėjimo Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje. Tądien, beje, dabartinis „Ąžuoliuko“ tėvas prof. Vytautas Miškinis šventė savo gimimo dieną, su kuo ir buvo „Ąžuolų“ bei „Ąžuoliukų“ audringai pasveikintas. Vėliau netoli paminklo Mindaugui atidengta atminimo lenta ąžuolui, kuris prieš 37 metus buvo pasodintas, kai dėl sovietų represijų choro įkūrėjas Hermanas Perelšteinas turėjo palikti Lietuvą. 2016-06-05. Vilnius.

2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

„Nieko sau teatras!“ kūrėjai Nerijus ir Judita Laurinavičiai: „Turbūt kiekvienam suaugusiajam neprošal būtų išsaugoti savyje kuo daugiau Mažojo Princo“

2016-05-16 prim.lt

- Kaip kilo idėja kurti savo teatrą?

- Idėją kurti savo teatrą brandinome kone ketverius metus, kol galiausiai ryžomės žengti pirmąjį žingsnį. Ir štai dabar mes jau baigiame antrąjį sezoną, neseniai pristatėme antrąjį spektaklį, o vasarą kursime ir trečiąjį. Prieš pradėdami šią veiklą ne vienerius metus koncertavome su savo grupe „Šerkšno tyla“. Pastebėjome, kad kai kurios „Šerkšno tylos“ dainos prikaustydavo vaikų dėmesį, jie labai noriai mūsų klausydavosi. Organiškai kilo mintis pamėginti sukurti ryškų interaktyvų spektaklį vaikams, juolab žmona Judita Šmitaitė-Laurinavičienė visą vaikystę, o vėliau ir paauglystę praleido scenoje – vaidino mamos Irenos Šmitienės režisuojamuose spektakliuose. Ši patirtis buvo nemenka atspirtis, akstinas ir kibirkštis „Nieko sau teatrui“. Ne vieni draugai, pažįstami ragino greičiau išdrįsti pradėti įgyvendinti idėją. Kaip tik tuo metu jau buvau parašęs eilėraščių ciklą vaikams „Afrika“ (apie Afrikos gyvūnus), kuris ir tapo pirmojo mūsų spektaklio tokiu pačiu pavadinimu ašimi, aplink kurią vėliau formavosi ir brendo pirmasis „Nieko sau teatras!“ scenos kūrinys.     

- Kodėl „nieko sau“?

- Nes viskas Jums, mažieji bičiuliai! Be to, mes skleidžiame geros nuotaikos užkratą ir tikimės, kad vaikai su tėveliais po pasirodymų džiaugsmingai sušuks „Nieko sau!“ , o jei ir nesušuks, tai ši mintis kirbės jų viduje.    

- Į kokią auditoriją jis orientuotas?

- Teatras orientuotas į 3-9 metų vaikų auditoriją, bet mūsų spektakliai pritaikomi ir kiek vyresniems ar kiek jaunesniems žiūrovams. Taip pat visiems suaugusiems, kurių širdyse betoniniais luitais neužversti tyros vaikystės daigeliai. Kadangi sakoma, jog senatvėje pradedama vaikėti (turbūt taip grįžtama prie asmenybės ištakų?), tad mūsų pasirodymai turėtų džiuginti ir tuos žmones, kurie riešutų savo dantimis seniai nebegliaudo.      

- Kokių spektaklių niekada nevaidinsite?

- Niekada nevaidinsime spektaklių apie Mikę Pūkuotuką, apie Ežiuką rūke, apie tai, kaip gaidelis vištytei iš lazdyno mėtydamas riešutus visas akis iškūlė, apie Karlsoną, apie Mašą ir Medved, apie teletabius ir dar daug ko nevaidinsime, nes... mūsų scenos kūriniai yra autoriniai, pačių kūrybos.

2016 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

2016 m. kovo 14 d., pirmadienis

Italijos dienoraščiai. Prodotto in Italia (4). Apie užburtas Tivolio gatveles, itališką virtuvę, arba kaip mes sulaužėme vieną Romos autobusą

2016 m. vasario 19 d., penktadienis

Atsisveikinimas su Teračina

Šeimininkė Ančela taip ir nepasirodė. Išsivirėme spagečių, papusryčiavome, susirinkome daiktus, bute palikome raktus, užtrenkėme duris, kaip mums ir liepė, ir išėjome į Teračiną, į primavera, į pavasarį... Turbūt dėl nesusikalbėjimo vieni kitų nesupratome – greičiausiai 60 eurų mums paskaičiavo už dvi paras. Visai neblogai!

Kaip atsiranda naktis

Jau sutemus Dorotėja (5 m.) su mama grįždama namo klausia:
- Mama, o kur dingo saulė? Taip švietė visą dieną...
- Nusileido, – atsako mama.
- Bet čia juk vandens nėra, tai kur ji galėjo nusileisti? Aaaaaaa... žinau, ji atsitrenkė ir užsimušė...
- Kur atsitrenkė? – nustemba mama.
- Į žemę! – rėžia Dorotėja.

2016 03 13

2016 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Italijos dienoraščiai. Prodotto in Italia (3). Citrinų, apelsinų ir kaktusų apsuptyje

2016 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Ryte Teračiną nuplovė lietus. Tuoj lįsime lauk pasižvalgyti. Teks išsitraukti mėlynąją striukę, kuri yra pakeliavusi po pasaulį daugiau negu aš. Buvau ją pernai paskolinęs Nikodemui, kai jis Ispanijoje ėjo Šv. Jokūbo keliu. Jei ir mums kada nors tektų atsidurti tame kelyje, manau, mėlynoji apsauga nuo lietaus dar kartą patirtų piligrimystės dalią.

2016 m. kovo 3 d., ketvirtadienis

Italijos dienoraščiai. Prodotto in Italia (2). Vatikanas, žmogus be galvos, paukščių baletas ir kelionė traukiniu į Teračiną

2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

Ryte svečių namų administratorius kiek apniukęs pasitaisė: popiežius, pasirodo, dar negrįžo į Vatikaną iš Meksikos, o gal jo planai pasikeitė... Tad ir mums nebereikėjo skubėti. Ramiai papusryčiavome, susikrovėme kuprines ir išlindome į dienos šviesą, į beįsibėgėjančią Romą. +15 C, retkarčiais miestą nutvieskia saulė.
Iš Vittorio Emanuele metro stoties per visą Romą nusigavome iki Ottaviano stoties, nuo kurios Vatikanas pėstute pasiekiamas per 10 minučių. Vatikano muziejaus nelankysime, nes bilietai brangoki, be to, kur tik čia bepasisuksi – ir taip visur muziejus, nemokamas! Užteks ir Šv. Petro bazilikos – didžiausios pasaulyje katalikų šventovės.