2010 m. gruodžio 22 d., trečiadienis

Iš nematomo žmogaus užrašų (1). Pavojingas tipas.

Visa tai nutiko jau nebe Černiachovskio, o tautiškos giesmės autoriaus aikštėje. Iš tikrųjų nieko ypatingo ir nenutiko, bet jei jau užsiminiau... Po suoliuku palindęs solidaus amžiaus pilietis – tai nutikimas ar ne? Gal apie viską iš pradžių.

2010 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

Tolygumas


Snaigių kritimo tyla tolygi eglutės lempučių pulsavimo tylai. Didžiuoju laukimu persmelktas dėsnis?

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

Eik, vaike, eik...

...Einu, einu...
Kol kas
Einu...

O kartais ir sustoju
Pailsėti...

Bet gal dažniau
Šliaužte šliaužiu

Į nesuvokiamą Tėvynę - - -
Ir į tėtį...

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

Perlų skrynelė (12)

Štai kaip aš atsakau klausiančiam: „Ką darė Dievas iki tol, kol sukūrė dangų ir žemę?“ Aš atsakau ne taip, kaip, kalbama, atsakė kažkas, juokais pašiepdamas įžūlų klausimą: „Ruošė pragarą klausinėjantiems apie aukštus dalykus“. Viena – suprasti, kita – pajuokti. Aš atsakau ne taip. Mieliau atsakyčiau: „Aš nežinau to, ko nežinau“, negu kad leisčiau pašiepti klausiantį apie aukštus dalykus ir pagirti melagingai atsakantį. Vadinu tave, mūsų Dieve, visos kūrinijos kūrėju, jeigu dangaus ir žemės vardu vadinama visa kūrinija, ir drąsiai sakau: iki tol, kol Dievas sukūrė dangų ir žemę, jis nedarė nieko. Nes jeigu jis ką nors darė, tai tik kūrė savo kūriniją. O, kad aš žinočiau visa, ką trokštu žinoti savo naudai, kaip žinau tai, kad nebuvo nieko sukurta anksčiau negu buvo kažkas sukurta.

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Virsmas

Kiekvieną rytą
Peržengiu tūkstančius
Savęs falsifikavimo
Slenksčių,
Panardinu galvą
Į kibirą
Šulinio vandens
Ir suledėjusiais
Plaukų galiukais
Gruodžio vidury
Ataugu
Pavasario link,
Nors ir skruzdėlės žingsneliais
Dramblio pėdsake,
Bet visgi...