Balkono reportažai (25). Dangaus krokodilas virš Salininkų stebi mus...

Fotoreporteris Ledkalnis
2019-02-20

Begalinis virsmas

Ar užuodi mano sekundės

Sprogimo paraką?!

Mano veikliąją medžiagą,

Išdraskančią akis

Mirčiai,

Kai lėtai

Ant antkapio

Gula

Skeveldros atplaišėlės-snaigės.

Lėtai, lėtai,

Neprotingai lėtai

Ant gatvės žibintų,

Ant tvorų ir

Bažnyčios bokšto…

Ar užuodi mano sekundės

Sprogimo paraką? –

Ech, tavęs juk nėra, mirtie,

Tai tik mes nuolatos

(Ne)tyčia paslystam

Begaliniam virsmui…

Nerijus Laurinavičius

2019-02-06

Grąžinkite kasdienybę!

Jei galite, grąžinkite

Neišdraskytą kasdienybę:

Be vėliavų, be kaspinų,

Be paranojiško patoso…

Siaurom gatvelėm šokinėjančių

Sekundžių šventenybę,

O jei grąžinsite, tai pažadu,

Kaip šuo džiugiai palosiu.

Jei galite, grąžinkite

Be proto trepsintį man Vilnių,

Kavos puodelį prie Naujamiesčio

Tuščios kavinės lango,

Kai darbo dieną

Sąžinei negraužiant

Nuoširdžiausiai tingiu ---

Tenai, kur troleibusai

Prie stoties

Vos skersgatviais

Tarsi gyvatės

Išsirango.

Nerijus Laurinavičius

2018-09-22

Balkaniška lopšinė

Aš – tik šiek tiek

Pralavintas

Nekirptas neveislinis

Šuo,

Prie balkanų balkono

Išlinkio

Stebįs,

Kaip naktis

Palengva susilieja

Su Juodosios jūros

Akiračiu

Bulgarijos žemėje,

Kai prie raudono

Vyno taurės

Lopšinę

Monotoniškai svirpia

Pasiklydus cikada - - -

N.L.

Elenite, Bulgarija

2018-07-22

Venecijietiškas Nesebaras

Lyg benamiai vaikai,

Lyg oliveriai tvistai…

Basomis per Nesebaro grindinį!

Basomis,

Ką tik pražliaugus liūčiai,

Kol karštas vanduo

Bučiuoja pėdas ir akmenis,

Basomis,

Kol kvatoja žuvėdros ir kirai

Iš turistų

Ir laikrodžio dūžių,

Basomis,

Kol iš Juodosios jūros

Kalasi

Išpuikus panelė

Vaivorykštė.

N.L.

2018-07-22

Bulgarija

Amžinas pėdsakas

Amžinas pėdsakas. Siekis

Palikti įspaudą žemėje.

Ilsėkis, brolyti, ilsėkis,

Šitiek žuvus ilsėtis galima.

Šitiek gimus prieš audrą ir lietų,

Nulankstytais sparnais abejonių,

Aš be žemės, be laiko, be vietos

Kas sekundę vis tyliai dvejoju:

Ar tikrai mus sukūrė Dievas,

Ar tik mes jį nusipiešėm patys?

Kai per kopas žingsniuoju vienas,

Iš ikonų išvarva akys…

Ir taip buvo turbūt visada,

Užsimerkiu prieš duriančią tamsą,

Jėzaus rankose – Jono galva,

Ilsėkis, brolyti, pakanka!

Nerijus Laurinavičius

2018-07-25. Elenite.

Nėra nieko tikresnio (2)

Nėra nieko tikresnio

Už dar negimusio eilėraščio

Dvelktelėjimą,

Prieš ištraukiant jį,

Tarsi plunksną,

Iš begalinės Nebūties

Pagalvės.

Nėra nieko tikresnio

Už tą duriantį pradmenį,

Siauru kanalu

Kuždantį

Būsimą formą ir spalvą,

Pasakų žiedadulkes,

Nuklosiančias širdį,

Kraujagysles, protą…

Nėra nieko tikresnio

Už tavo skausmo ašarą,

Kurią prieš nugairinant vėjui

Nulaižo

Seniai už debesų iškeliavęs

Ištikimas vaikystės šuo.

Nėra nieko tikresnio

Už kapinių tvorelę –

Plonytį akrobatų šaligatvį –

Tą trupmenos tiltelį,

Vienintelį tave

Nuolat dalinantį

Iš kažkur nušuoliavusių

Metų skaičiaus.

Nerijus Laurinavičius

2018-07-13

Balkono reportažai (24). Užmojai...

Fotoreporteris Ledkalnis
2018-06-22.

Balkono reportažai (23). Dangaus plėšrūnai.

Fotoreporteris Ledkalnis
2018-06-06

Kai norisi staugti

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Transformerių,

Nes pasauliui reikia

Kūlversčių, akrobatinių triukų,

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Slidžių paviršių,

Kamuolių ir ledo arenų,

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Stadionų ir ringų,

Nes pasauliui reikia

Supermenų, betmenų

Ir kitokio šūdo…

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Transformerių,

O širdis

Tik vos vos

Išsilanksto

Į popierinį Vilties lėktuvėlį.

Nerijus Laurinavičius

2018-06-05

Nėra nieko tikresnio

Nėra nieko tikresnio

Už beišsisklaidantį

Cigaretės dūmą,

Už tą akimirkos klaustuką,

Pakibusį ore,

Kurį netrukus

Išsiurbia skersvėjis…

Nėra nieko tikresnio

Už meldų ošimą

Pačioje birželio pradžioje,

Kai juos ima šukuoti

Mirtis,

O gal tik vėjas,

Palengva nubėgantis

Tavo odos plaukeliais.

Nėra nieko tikresnio

Už vaikystės akmenį,

Varlyte nušuoliuojantį

Bangų paviršiumi…

Ir paliekantį

Tik skrydžio iliuziją,

Raibuliuojančią

Pakrantės smėliu

Po vandeniu.

Nerijus Laurinavičius

2018-06-05

Sūris

Senolis greitai kops į dešimtą dešimtį. Tai reiškia, kad jis yra penkiomis dešimtimis metų už mane vyresnis. Atrodytų, kas tos penkios dešimtys visos istorijos kontekste?! Tačiau (tiktai pamanykite!) to visiškai užtenka, kad šalyje bent tris keturis kartus pasikeistų valiuta. Kaip besuktumei, vis viena atsiranda dalykų, kurie, regis, niekada nesikeičia. Pavyzdžiui, sūris. Geras sūris. Koks skirtumas, ar už gerą sūrį mokėsi rubliais, vagnorkėmis, litais ar eurais...

Su senoliu mes matomės gana retai, nes miestą V ir miestą T skiria maždaug 250 kilometrų, nors abėcėlėje šios raidės yra visai greta viena kitos. Kai susitinkame, visada ankstyvą rytą būtinai važiuojame pirkti... sūrio. Galima net sakyti, kad kažin kokiais keistais ryšiais mus sieja sūris. Geras varškės sūris. Kai ką galbūt sieja geras vynas, o mus – geras sūris. Šis menkavertis pasakojimas palaipsniui tampa labai sūrus, nes žodis sūris prieš mano valią kėsinasi tapti kas antru teksto žodžiu.

Juodai baltas pavydas

Tau nereikia

Aviacinio kuro,

Nei tako pakilti,

Registracijos skrydžiui,

Tik krūtinės

Gaivaus veržlumo...

Aš tau juodai-baltai

Pavydžiu.

Na, nebent tik kokią

Varlę

Į žaros raudonumo snapą,

Apsikeiskime vietomis,

Gandre,

Kol apsuksiu

Bent vieną

Ratą.

N.L.

2018-05-13

Kaštoninis libido

Ir vėl išsprogusi

Pavasario ta

Beprotybė!

Erekcija kaštonų

Į nekaltybės dangų…

Kas negyveno čia,

Tas niekad

To ir nepatyrė,

Tarsi šuva

Prie Pasieniečio kojų

Susirango.

N.L.

2018 05 10

„Šerkšno tylos“ ir „Nieko sau teatro“ koncertas Lukiškių aikštėje

„Šerkšno tylos“ ir „Nieko sau teatro“ gyvo garso koncertas šeimai.

Lukiškių aikštė, Vilnius.

2018 m. gegužės 19 d. 14.00 val.

Kadangi šiemet „Daugiavaikių šeimų asociacijos“ organizuojama eisena „Mes už šeimą“ sutampa su Gatvės muzikos diena, abi progas atšvęsime iš karto! Labai lauksime visų koncerte!

Nemadingi praeivio užrašai (23). Gyvenimo virvės

Kovo 2 d.

Primavera! Sėdžiu „Tokvilos“ priimamajame. Laukiu, kol meistrai pakrapštys kaip ožką užsispyrusią neseniai įsigytą toli gražu nenaują „Toyotą“. Vis dega oranžinė apie variklio gedimą įspėjanti lemputė ir nors tu pilk ant jos vandenį – niekaip neužgęsta!

Užtat vos tik įsigyta „Toyota“ užgeso kitą dieną netoli Kauno, degalinėje, kai su vaikais vykome į Kelmę. Itin geranoriškas šiukšliavežio vairuotojas visaip stengėsi mums padėti. Net virvę nusipirkau, tuomet pririšome mūsų naują pirkinį prie šiukšliavežio galo, o itin geranoriškas vairuotojas ėmė mus, sulipusius į užsispyrusį automobilį, tampyti aplink degalinę. Žiema, be galo slidu, įsibėgėti vietos nėra. Maniau, kad pražilsiu per tas kelias minutes. Kriokėme kaip siaubo filme, o mūsų geradaris nė neketino sustoti. Kaip jam čia į galą neįsipylus?!..

Nemadingi praeivio užrašai (22). Atgal į ateitį

Vasario 28 d.

Paskutinė žiemos diena. Šaltis kaip reikiant spustelėjo ekseleratoriaus pedalą. Seniai nebūta tokio vasario. Naktimis termometro stulpelis krenta žemiau 20-ies. Jei taip ir toliau, net jūra gali apstulbti-užšalti, ką jau ten ir kalbėti apie upes!

Visada tikėjau, kad esu nenormalus. Po nesėkmingo japoniško automobilio pirkimo ir visų su tuo susijusių batalijų, besitęsiančių jau antra savaitė, besiartinant pusiaudieniui (!) pakilau šiandien iš lovos ir... internetu nupirkau 2 lėktuvo bilietus į Paryžių. Balandžio 9-11 dienomis. Grįšiu į šį miestą (šį kartą su Judita) po 18 metų pertraukos. Trumpa pavasarinė atokvėpio akimirka. Gyventi pradedu, kai kelionėje imu rašyti. Gal net vėliau pavyks šiek tiek atkurti istorijų, susijusių su šia Europos kultūros sostine, į kurias nekultūringai įsivėliau jau beveik prieš du dešimtmečius.

N.L.

Nemadingi praeivio užrašai (21). Kas ir kodėl: apie šaltalankius ir kūrybą

Vasario 10 d.

Kol J. pliuškenasi vienos sanatorijos baseine, užsukau į „Sicilijos“ restoraną. Vakar ten buvom abu. Atpėdinome per nakties žiburiais žaižaruojančius Druskininkus. Atrodo, kad čia žiemos švenčių lempučių niekas neskuba nukabinti, todėl jos tebekuria ypatingą nuotaiką. Kiekvienas žingsnis tartum prasmenga į tylą ir ramybę.

Nemadingi praeivio užrašai (20). Skeveldros

Sausio 31 d.

Čechovui debiutuojant literatūroje, kai jo vardas niekam dar nebuvo žinomas, niekas nenorėjo spausdinti rimtesnių jo kūrinių. Visi geidė tik humoristikos, feljetonų. Lengvai virškinamo maisto.

Tas pats jo globėjas, save vadinęs literatūriniu Čechovo krikštatėviu, Leikinas, leidęs humoristinį leidinį „Oskolki“ („skeveldros“, „duženos“ – turbūt taip reikėtų versti), baidėsi gilesnių temų, nes buvo puikiai įvaldęs literatūrinį biznį. Tiesa, Čechovui jis taikė daug išimčių, todėl kai kas visgi praslysdavo…

Kas pasikeitė per tuos beveik pusantro šimto metų? Ogi nieko! Masei reikėjo, reikia ir reikės pigių humoristinių duženų. Duokite žmonėms skeveldrų!

Žiema išnyko lyg jos ir nebūtų buvę (nestabilios psichikos ponia). Taip kasmet.

N.L.

Nemadingi praeivio užrašai (19). Apie kietą vandenį, Salonikus ir negyvenamą salą

2018 m. sausio 21 d.

Čechovas ėmėsi literatūros, nes galiausiai nusprendė pabandyti išlipti iš skurdo. Jei to ryžtumeisi imtis šiuolaikinėje Lietuvoje (o, beprotybe!), tai į baisiausią skurdą ir pasinertumei stačia galva.

Už lango pagaliau – tikrų tikriausia žiema! Praturtėjusi sniegu. Rogutės vis labiau pamiršta slegiančią sandėliukų tamsą. Užvakar su vaikais buvome saloje. Vandeniu nuėjome į ją. Ne, nepagalvokite nieko blogo… Žuvys turbūt irgi nesupyko, kad vaikštinėjome joms virš galvų, pelekų…

Negi vasarą vandeniu nueitumei į salą? Nebent ko nors stipriai pavartotumei. Kietas vanduo, kietas vandenėlis! Pačiūžos nepamaišytų. Vienas pažįstamas kažkada sakė, kad jeigu degtinė būtų kieta, vyrai ją graužtų. Blaivininkai dabar galėtų graužti vandenį. Gal visai ir neblogai, nes sekmadienį nuo 15.00 val. parduotuvėse alkoholio nebenusipirksi. TheRiga kaltas. Taip Verygos pavardę mačiau rašo kai kurie barai, po įrėminta jo nuotrauka. Gresia totalus išblaivėjimas. Ledo gi daug!

Uogienė vs. kraujas

Sūnus Elijas (11 m.) pašiurpęs pareiškia:

- Aš vos nenualpau šiandien per Biologiją...

- Kodėl?

- Atsibodo ta mokytoja, vis pasakoja ir pasakoja apie kraują, apie kraujagysles, vėl apie kraują, kaip širdis per metus išvarinėja 360 000 tonų kraujo...

- Baik pasakoti, nes ir aš tuoj nualpsiu!

- Paskui, kai reikėjo rašyti į sąsiuvinį, tai vietoje žodžio kraujas, rašiau uogienė, o vietoje kraujagyslės – uogiengyslės!

- Ar tikrai?

- Tikrai taip!

N.L.

Nuo saulės iki mėnulio

Gal galit

Saulę man įdiegt

Į smegenis,

Šiek tiek pušų

Ir upės vingį

Ta ledo pipete

Lėtai sulašinti į širdį?

Gal galit į plaučius

Įpūsti Alpių gaivą,

Šiek tiek medaus levandų

Ir citrinų sulčių

Įvarvinti

Į kasdieninę sielos

Žaizdą?

Gal galit žirgo pulsą

Man įkalt į smilkinius,

Erelio žvilgsnį – į akis,

O į ausis – cikadų virpesius?

Gal vietoj kraujo

Galite paleisti Ūlą –

Tegul kiršliai

Sulėtintai

Į sąnarius

Man gula…

Gal galit

Vietoje mirties

Iškelt Mėnulį –

Tegul į jį

Benamės katės žiūri!

N.L.

2018 01 08

Gyvenimo siaurukas

Tas gyvas

Šulinio vanduo

Po tavo oda

Širdies vulkanišką plakimą

Plukdo ir

Išduoda

Pro langelius-akis

Nebesuvaldomos žydrynės,

Kur Kristus

Kelią siaurą

Per brūzgynus

Į Gimimą

Skynės.

N. Laurinavičius

2017 12 24