2017 m. rugsėjo 28 d., ketvirtadienis

(Savi)dalybos lentelė

Aš dalinuos
Iš dviejų, trijų, keturių,
Iš šimtmečio,
Duonos ir druskos,
Iš žvaigždynų ir dulkių,
Iš praviro lango,
Iš nokstančios varpos
Ir varpo dūžių
Apie naują
Pribuvusią sielą...

Aš dalinuos
Iš skruzdžių trepsėjimo,
Iš sakų,
Areštavusių pirštus,
Iš dramblio straublio
Mostų,
Iš obuolio sėklų
Tavo delne,
Prieš nusinešant
Žvirbliams.

Aš dalinuos
Iš kaštonų,
Išlukštentų
Rugsėjo gale,
Iš spalio
Saulės zuikučių
Lapų raudony...
Iš lapkričio
lapkričio
lapkričio
lapkričio, lap...

Tik prašau,
Maldauju!
Ne-
dalinki
manęs
iš... nulio.

Nerijus Laurinavičius
2017 09 28

2017 m. rugsėjo 25 d., pirmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (13). Netikęs kostiumas

Rugsėjo 25 d.

Šeštadienį Judita nusitempė į spektaklį. VGTU teatras „Palėpė“, Pylimo g. Žiūrėjome Ray Bradbury „Kostiumą“. Ji ne kartą buvo šio teatro spektakliuose ir grįždavo namo sužavėta. Bet „Kostiumas“ kažkoks nevykęs. Lakstymas vardan lakstymo scenoje, vartaliojimasis vardan vartaliojimosi. Gal pjesė skysta, o gal perteikta balaganiškai. Jautiesi ne kažką gavęs, o sudirgęs. Lyg kas būtų į kavinę įviliojęs gundančiais kvapais, o valgiaraštyje – vien šprotų paštetas skardinėse...

N.L.

2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (12). Pirmasis Lietuvos hipis-alpinistas

Rugsėjo 24 d.

Kas buvo pirmasis Lietuvos hipis-alpinistas? Balys Sruoga! Skaitau įvairių žmonių liudijimus apie šį keistą kūrėją (knyga „Balys didysis“).
Plaukai iki pečių, gintaro karoliai ant kaklo. XX amžiaus pradžia. Ir, žinoma, pašaipos iš visų pusių. Šaiposi nykštukai iš beveik dviejų metrų milžino.
Net anekdotai sklandė apie Sruogos draugystę su Binkiu. Eina jiedu Laisvės alėja, o Binkis stabteli ir užvertęs aukštyn galvą klausia:
- Ei, Baly, kaip pas tave ten oras?
- Šviečia saulė, – atsako Sruoga. – O kaip pas tave?
- Pas mane lyja... – susikremta Binkis.

2017 m. rugsėjo 17 d., sekmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (11). Gyvenimo įniršiai ir gerumo priepuoliai

Rugsėjo 17 d.

Metafizinis ilgesys ir begalinis liūdesys, ataidintis iš vaikystės – nuskrendančio (praskrendančio?) lėktuvo gausmas debesų pataluose... Man tas visaveriantis jausmas pažįstamas dar iš savaitinio darželio laikų, maždaug nuo 1983 m. Vėlai vakare, prieš užmiegant valdiškuose namuose...
Tuose valdiškuose namuose buvo tokia išprotėjusi auklėtoja, kuri turėjo iš rankšluosčių susivijusi bizūną. Nepaklusniems vaikams. Ji mums nuolat bandė išaiškinti, kas tai yra tasai BIZŪNAS. Tikra veikėja, kad ją kur sutrauktų it skersvėjis karvės tešmenį! Kai kuriems prasižengusiems vaikams ūkiniu muilu išmuilindavo akis ir užrišdavo rankšluosčiu. Kad labiau graužtų.
Bet kitą kartą užplūsdavo gerumo priepuolis. Vakarop netikėtai visą grupę vaikų išsivesdavo į Nemenčinės plento miškus ir drauge kulniuodavome į parduotuvę. Išprotėjusi auklėtoja visiems pirkdavo ledų. Ji būdavo gerokai įkaušusi. Kur ji dabar, kvanktelėjusi ragana?

2017 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis

Nemadingi praeivio užrašai (10). Regėjimų naktis

Rugsėjo 9 d.

Neseniai baigiau skaityti Tomo Sakalausko knygą „Regėjimų naktis“. Apie dramatišką poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Nedaug jam buvo skirta laiko šioje žemėje – vos 23-eji metai, todėl viskas klostėsi labai intensyviai. Be to, koks sudėtingas tai buvo laikmetis! Antrojo Pasaulinio karo mėsmalė.
Tomas Sakalauskas, beje, miręs visai neseniai, meistriškai savo knygose atkuria išskirtinių asmenybių gyvenimus. Vien ko verta „Miltinio apologija“! T.S. buvo legendinio Miltinio biografas. Įdomu tai, kad Vytauto Mačernio ir Juozo Miltinio bei jo aktorių Vaclovo Blėdžio, Donato Banionio gyvenimų linijos susikirto paskutinėmis tragiško likimo poeto dienomis. Traukdamasis nuo vokiečių bombardavimo Miltinis su aktoriais iš Panevėžio atvyko į Mačernio gimtinę, Šarnelę. Įtampos kupinas akmirkas, svarstant, kur dėtis toliau, ši įstabi kompanija išnaudojo savotiškų kūrybos vakarų improvizacijoms, kurios vykdavo V. Mačernio namuose ir kitur.

2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienis

Sugrįžimo viltis

Šį rytą Saulė teka
Iš kamieno,
It vynas brendusi
Šaknų plotmėj...
Ir šiurpuliai
Laja
Akimirksniu prabėga,
Kai įsitaiso Ji
Šakų tankmėj.

Sekundės lūžta,
Verčiasi kaip bangos,
Į dangų skrieja
Aukso kamuolys,
O daugiapirštės
Drėgnos medžių
Rankos
Vėl sugrįžimo viltį
Iškėlusios - - -

Laikys.

Nerijus Laurinavičius
2017-09-08

2017 m. rugsėjo 1 d., penktadienis

Nemadingi praeivio užrašai (9). Minčių kratinys

Liepos 19 d.

Jei kas nors šioje šalyje yra susireikšminęs, tai ilgos kelionės po daugybę svečių šalių yra pats geriausias vaistas – antisusireikšminas. Koncentracijos užtenka net ir drambliui!
- - -

Per daug aplinkui alkanų modernistų, kad dar rasčiau jėgų į kokią nors leidybą. Visai neseniai pats lipau ant modernizmo grėblio, daugiau nebenoriu.

- - -
Rugpjūčio 26 d.

Jei netyčia tardami žodį „asmenybė“ sušvepluotumėte, išeitų „ašmenybė“. Bet tai nebūtų pernelyg didelis nukrypimas nuo tiesos, nes asmenybė privalo turėti aštrius ašmenis.