2017 m. birželio 27 d., antradienis

Nemadingi praeivio užrašai (4). Netikėta pažintis su indu

Birželio 27 d.

Vakar apie 21 val. išlindome į mėgstamą Senamiesčio vietelę pagroti praeiviams po ilgesnės pertraukos, po alinančio teatro sezono. Švelniai, be įtampos. Nuo Prancūzparkio pusės garsas iš kolonėlės keliauja Šv. Paraskevės cerkvės ir Dailės muziejaus link – taip susiformuoja geras garsinis ratas, todėl koncertuoti yra vienas malonumas.

2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Nemadingi praeivio užrašai (3). Akmenys ir vėjas

Birželio 25 d.

Kūrėjas ir atlikėjas. Panašiai kaip baldų dizaineris ir surinkėjas?
- - -
Gyvenimas – tai nuolatinis šokinėjimas nuo vieno slidaus akmens ant kito. Sraunioje upėje.
- - -
Druskininkuose nelijo, bet Druskininkų kultūros centro darbuotojai viso spektaklio metu turėjo laikyti širmą, kad įsismarkavęs vėjas nenupūstų mūsų visų kaip kokio burlaivio.

N.L.

Balkono reportažai (20). Nuvarnėjimas.

Fotoreporteris Ledkalnis
2017-06-25.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Nemadingi praeivio užrašai (2). Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Birželio 24 d.

Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo

Reikia nugyventi beveik keturias dešimtis metų, kad vieną dieną tyčia-netyčia atsidurtum Keturiasdešimties totorių kaime. Nieko ypatingo. Nebent medinė šventykla (mečetė) su atsilošusiu mėnuliuku ant špiliaus – kiek neįprastas vaizdas mūsų akiai. Dar mokykla (darželis?), keli mediniai namai, kelios parduotuvės-barai ir viskas. Ir keli totoriai. Kur likusieji 38? Kas juo ten žino, gal bare...
- - -
Paskui važiavome ieškoti karjerų. Su abiem vaikais ir dviem meškerėm. Tikri karjeristai. Ir radom! Bet vėliau paaiškėjo, kad ne tuos, kurių reikėjo. Kai klastingai atriedėjo juodas „Mercedes“ visureigis, kai lėtai lyg filme nusileido priekiniai automobilio stiklai, mūsų „sadoke“ (pagautos žuvies tinklelyje) jau vartėsi 2 karpiai ir 4 kuojos. O valstybiniame visureigio numeryje švytėjo trys septynetai (777) – sakoma, kad panašių numerių savininkai renkasi tokias kombinacijas, nes sudėtingesnių įsiminti niekaip nepajėgtų. Be to, Judita buvo savarankiškai suspiningavusi pirmąją savo gyvenimo lydekaitę, kurią it Joninių vainiką paleido atgal į vandenį. Šeimyninė žūklė.

2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Nemadingi praeivio užrašai (1). Pradžia

2017 m. birželio 23 d.

Beveik ilgiausia metų diena. Čia ką tik, regis, kaip sliekas išlindo iš žemės, tuoj vėl sulįs atgalios – nei dienos, nei šviesos, vien raudonas išnykstančio vakaro galiukas.
Baigiu skaityti 2016 metais „Versus Aureus“ leidyklos išleistą knygą „Pražilę varnėnai“. Sigito Gedos 2004-2005 (ir šiek tiek 2006) metais rašyti dienoraščiai. Labai patiko. Ant tamsiai žydro viršelio yra prierašas „Studija be pykčio“. Daugiau nei 600 puslapių. Tiesą pasakius, sveiko pykčio tikrai esama. Taip pat daug skausmo, tylaus džiaugsmo, kaleidoskopiškų atsiminimų, Neries (upės), jos pakrančių, erotikos, įvairiausių augalų, eilių-eilėraščių, žmonių (esančių ir tų, kurių čia jau nebėra), juokų ir viso kito... Įtariu, kad kai kam šie dienoraščiai tvankiame ir pernelyg prikvėpuotame mūsų krašte (šalyje) tikrai nepatiks. O man patinka!

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Anestezija

Važiuojant automobiliu, šešerių dukra klausia:

- Tėti, o kodėl ant medžių tokie raudoni taškai?
- Nežinau, gal juos ruošiasi nupjauti...
- Negalima medžių pjauti vasarą!
- Kodėl?
- Juos reikia pjauti žiemą, kai būna užšalę, tada jiems ne taip skauda.

N.L.
2017-05-...