2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

(Iš)cirkuliavimas

Gatvės-gatvelės –
Gyvenimo siauros
Kraujagyslės.
Kartais tamsios,
Kartais ryškios,
Kartais proziškos,
O kartais sakralios.
Su kišenėlėmis
Ir užančiais,
Su kvapais, slėpiniais,
Katėmis...

Kur tik neįsikuria žmonės!
Kalnuose, vandenynuose,
Upėse ir bedugnėse,
Kraterių pašonėse
Ir džiunglių haliucinacijose,
Terasose, balkonuose,
Kaminuose ir rūsiuos...
Arba tiesiog
Tarpuvartėse.

Visi keliai
Veda į Romą,
Bet geriau
Išcirkuliuokite mane
Į Veneciją,
O paskui
Galbūt
Atrasiu
Savo kanalą
Į atvirą
Kosmoso jūrą.

Nerijus Laurinavičius („Šerkšno tyla“)
2016-02-20
Romos oro uostas. Haliucinacijos, visą naktį laukiant skrydžio į Vilnių.

Nuotrauka – autoriaus, Tivolis, Italija.

2016 m. vasario 6 d., šeštadienis

Šviesos apmąstymas

Gal leisk
Išrauti
Ąžuolą
Su šaknimis,
Jei Dievo
Nebėra,
Tai kam gyvent
Išvis?
Gal leiski
Unguriu
Sugrįžti
Į Sargasą,
Kad vėl atgimęs
Gerčiau
Tyrą ryto rasą...
Gal šoviniu
Parskrist
Į tamsų vamzdį
Verta,
Kad apmąstyčiau
Šviesą
Paskutinį kartą.

Nerijus Laurinavičius
2016-02-06.

2016 m. vasario 3 d., trečiadienis

Pulkininkui vis dar parašo

Jau draugai seniai neberašo,
Bet mokesčiai myli be saiko!
Nors ant krosnies sapnuoju be paso,
Jie kas mėnesį skiria man laiko.

Vienas, trys, keturi ir dar nulis,
Štai kablelis, brūkšnys, terminai...
Komunalinė saulė, mėnulis –
Užkoduotosios meilės kerai?

Ir jaučiu, kaip pavydi slapta
Net Gabrieliaus Garsijos herojus,
Jam nerašė gi nieks niekada...
Čia ne krosnis, čia – tikras rojus!

Nerijus Laurinavičius
2016-02-03

2016 m. vasario 2 d., antradienis

Rasos lašelio akiratis

Padovanok man
Rasos lašelio
Akiratį - -
Prieš sudūžtant
Į rytmečio
Žolę,
Prieš išsiskaidant
Į šimtus
Būties veidrodėlių,
Į kuriuos paskui žvelgdama
Prismerkia net - - -
Saulė.

Nerijus Laurinavičius
2016-02-01