2019 m. lapkričio 26 d., antradienis

Raudoni obuoliai

Raudoni obuoliai
Lapkričio gale
Šakų raizgalynėj
Nusispjovę į Niutono dėsnį,
Lyg perkaitusios
Būties lemputės
Prieššventiniam vajuj,
Kol prekybininkai,
Susikibę rankutėm,
Sušoks Kalėdų pasiutpolkę,
Kol Rašto aiškintojai
Nuskus ir išdarinės
Tekstą kaip karpį,
Kai į visas puses
Šaudys žodžių žvynai
Ir susmigs
Į baltus
Išsipūtusius pilvus,
Tu nulaižysi visus
Našlaičių prieglaudų
Langus
Kaip ištroškęs
Mieste pasiklydęs vilkas,
Kad spengiantis speigas
Po to
It patyręs graviruotojas
Išraižytų stiklą,
Tą binoklį
Į šitą
Supistą žiaurų pasaulį...
Žiūrėk, štai tenai buvo - -
Šlovė,
Dabar - - - vaitojanti iškamša
Sušluotų lapų krūvoj,
Aptaki ir gliti
Kaip rupūžė,
Kol klouno skruostu
Rieda
Mikroskopinė ašara,
Nenuščiūvant plojimams
Ir naujamečiam kvatojimui - - -
Kol raudoni obuoliai
Šakų raizgalynėj
Sausio pradžioj
Lyg priekaištas
Žinomiems dėsniams
Kužda:
„Galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus...“

Nerijus Laurinavičius
2019-11-26

2019 m. lapkričio 19 d., antradienis

Kas, ką, iš ko nusižiūrėjo


Žmogus beveik nieko gero nesugalvojo. Štai, skraidymą lėktuvais jis nusižiūrėjo iš paukščių. O jei ne varlės, mes niekada nebūtume išgirdę apie Rūtą Meilutytę. Todėl primigtynai siūlau pastatyti paminklą: a) Varlei b) Rūtai Meilutytei c) Rūtai Meilutytei, kuri ant delno laiko varlę; Paminklas galėtų stovėti nugriauto Lazdynų baseino vietoje.
Pabandysiu atspėti, iš ko žmonės nusižiūrėjo regbį. Ogi iš tokių vabalų, vadinamų elniaragiais! Daug elniaragių sulimpa į vieną darinį ir bando kažką kažkur nustumti. Jie dar naudoja krepšinio kamuolį, ant kurio prieš varžybas gerą pusvalandį pasėdėjo suaugęs dramblys. Tą kamuolį reikia, prasiyrus pro visų elniaragių priešpriešą, nugabenti į varžovų įskaitinį plotą arba įspirti į vartus, peraugusiais virpstais.

2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Laiškas iš dangaus

Rašau tau šviesų laišką
Iš dangaus.
Visai čia neblogai,
Jei kas paklaus,
Gali sakyti drąsiai:
Privalumų
Daugiau nei žemėj
Trainiotis su kūnu.

Vos tik atvykęs,
Petro paprašiau vaifai,
Bet jis tik nužvelgė mane
Skersai:
Kokių dar pageidausi procedūrų?
Pirmyn, neužlaikyk eilės
Prie durų!

Dangaus fojė
Ant balto debesėlio
Senelis sėdi mano
Susivėlęs.
Ką laiko rankoje,
Sunku nuspėti…
Bet argi tai ne
Švytinti planšetė?!

2019 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Nedrebink, pilk dar vieną!

Atleisk man, mama,
Nes šiandieną
Esu vyresnis metais
Už tave,
Keičiu tuos keturis dešimtmečius
Į vieną,
Tiek nukulniavęs
Atbulas dykumoje…

2019 m. liepos 29 d., pirmadienis

Papasakok, brolau...

Papasakok, brolau,
Kaip reiks man mirti
Mirtį –
Kur galima statyti koją,
Kur geriau neminti...
Ir ar tikrai prie vartų lauks
Šventasis Petras,
Ar Kristus bus tasai
Neblėstantysis spektras?
Ar ten vaivorykštė,
Nelyg plaukų lankelis,
Apjuos mintis,
Kurias išgimdė
Šitas ilgas kelias?
Ar ten ir vėl visi
Susėsime prie bendro stalo,
Kurio ribų iš čia
Nė nesimato iki galo...
Ar ten pelekais žuvys
Glostys mūsų besparnystę,
Ar ten jau nebegalima
Taip sumaltai suklysti?..
Papasakok, brolau,
Kaip reiks mums mirti
Mirtį.

2019-07-...
Nerijus Laurinavičius

2019 m. gegužės 10 d., penktadienis

Išdegti

Išdegti
 
Išdegti - - -
Kaip išdega žolė po žiemos,
Susikurti ir persikurti
Iš naujo...
Tyčia
Mirčiai į šonkaulius,
Šypsena į saulės rezginį:
Še tau, vaškine bestija!
Žibučių aromatu
Per snukį...
 
Išdegti - - -
Susikurti ir persikurti
Sudužus į daugybę molio šukių,
Susirinkti, susiklijuoti,
Kol vėl
Pienės pūkeliu
Iš miesto pakilsi
Miško pusėn...
Aš tavęs ten jau lauksiu.
 
Nerijus Laurinavičius
2019-05-10

2019 m. vasario 6 d., trečiadienis

Begalinis virsmas

Ar užuodi mano sekundės
Sprogimo paraką?!
Mano veikliąją medžiagą,
Išdraskančią akis
Mirčiai,

Kai lėtai
Ant antkapio
Gula
Skeveldros atplaišėlės-snaigės.

Lėtai, lėtai,
Neprotingai lėtai
Ant gatvės žibintų,
Ant tvorų ir
Bažnyčios bokšto…

Ar užuodi mano sekundės
Sprogimo paraką? –

Ech, tavęs juk nėra, mirtie,
Tai tik mes nuolatos
(Ne)tyčia paslystam
Begaliniam virsmui…

Nerijus Laurinavičius
2019-02-06