Vasario 28 d.
Paskutinė
žiemos diena. Šaltis kaip reikiant spustelėjo ekseleratoriaus pedalą. Seniai
nebūta tokio vasario. Naktimis termometro stulpelis krenta žemiau 20-ies. Jei
taip ir toliau, net jūra gali apstulbti-užšalti, ką jau ten ir kalbėti apie
upes!
Visada
tikėjau, kad esu nenormalus. Po nesėkmingo japoniško automobilio pirkimo ir
visų su tuo susijusių batalijų, besitęsiančių jau antra savaitė, besiartinant
pusiaudieniui (!) pakilau šiandien iš lovos ir... internetu nupirkau 2 lėktuvo
bilietus į Paryžių. Balandžio 9-11 dienomis. Grįšiu į šį miestą (šį kartą su
Judita) po 18 metų pertraukos. Trumpa pavasarinė atokvėpio akimirka. Gyventi
pradedu, kai kelionėje imu rašyti. Gal net vėliau pavyks šiek tiek atkurti
istorijų, susijusių su šia Europos kultūros sostine, į kurias nekultūringai
įsivėliau jau beveik prieš du dešimtmečius.