2018 m. vasario 28 d., trečiadienis

Nemadingi praeivio užrašai (22). Atgal į ateitį

Vasario 28 d.

Paskutinė žiemos diena. Šaltis kaip reikiant spustelėjo ekseleratoriaus pedalą. Seniai nebūta tokio vasario. Naktimis termometro stulpelis krenta žemiau 20-ies. Jei taip ir toliau, net jūra gali apstulbti-užšalti, ką jau ten ir kalbėti apie upes!
Visada tikėjau, kad esu nenormalus. Po nesėkmingo japoniško automobilio pirkimo ir visų su tuo susijusių batalijų, besitęsiančių jau antra savaitė, besiartinant pusiaudieniui (!) pakilau šiandien iš lovos ir... internetu nupirkau 2 lėktuvo bilietus į Paryžių. Balandžio 9-11 dienomis. Grįšiu į šį miestą (šį kartą su Judita) po 18 metų pertraukos. Trumpa pavasarinė atokvėpio akimirka. Gyventi pradedu, kai kelionėje imu rašyti. Gal net vėliau pavyks šiek tiek atkurti istorijų, susijusių su šia Europos kultūros sostine, į kurias nekultūringai įsivėliau jau beveik prieš du dešimtmečius.

N.L.

2018 m. vasario 10 d., šeštadienis

Nemadingi praeivio užrašai (21). Kas ir kodėl: apie šaltalankius ir kūrybą

Vasario 10 d.

Kol J. pliuškenasi vienos sanatorijos baseine, užsukau į „Sicilijos“ restoraną. Vakar ten buvom abu. Atpėdinome per nakties žiburiais žaižaruojančius Druskininkus. Atrodo, kad čia žiemos švenčių lempučių niekas neskuba nukabinti, todėl jos tebekuria ypatingą nuotaiką. Kiekvienas žingsnis tartum prasmenga į tylą ir ramybę.