2015 m. balandžio 29 d., trečiadienis

Žmonės, kurie gyvena ant stogo

„Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos kieme Dorotėja (4 m.) užverčia galvą į viršų ir ekspresyviai stebisi:
- Tėti, tėti, žmonės gyvena ant stogo!
- Kodėl? – klausiu nepakeldamas galvos.
- Pažiūrėk, kokie namukai, – rodo į palėpes pačiame namo viršuje. – O kas ten gyvena?
- Nežinau… gal Karlsonas, – atsakau, žvigtelėjęs viršun ir nebesuvaldydamas juoko.
- Daaaaug Karlsonų, – konstatuoja Dorotėja.

N.L. 2015-04-29.

2015 m. balandžio 27 d., pirmadienis

Iš nematomo žmogaus užrašų (30). Raštelis, kurį prižiūrėtojas rado ant paslaptingai dingusio kalinio kameros grindų.


Niekada netikėkite tais, kurie giriasi turį daug tikrų draugų. Daug tikrų draugų būti negali. Tai neįmanoma, tai prieštarauja visiems logikos dėsniams. Prisiekiu nematomo žmogaus oru, nes kažkada išgyvenau savo kailiu. Tikras draugas geriausiu atveju būna vienas. Arba net ir... nė vieno. Nors ir kaip pasirodytų liūdna, tačiau neretas galiausiai įsitikina, kad kažkas visus jo draugus prisėlinęs piktdžiugiškai padaugino iš nulio. Kas nutinka atlikus šį paprastą aritmetikos veiksmą, žinote patys.

2015 m. balandžio 13 d., pirmadienis

(Ne)įminta mįslė


Ir kas mus įverpė
Į šitą keistą mįslę?
Plonyčiu siūlu srūva
Abejonių syvai,
Kaskart atsakymas
Gudraudamas išslysta,
Kutena orą, dingsta
Iš akių nebyliai...
Vien ežeras man lieka,
Upė, sraigės kiautas,
Dar pažemiu vis
Kuždančių rugių kursyvai,
Kai lieptas į KITAPUS
Įžūliai nupjautas,
Girdžiu, kaip voras
Stiebiasi į saulę tyliai - -
Nušvinta visas lyg
Ištraukęs aukso šaknį,
Jau nebe voras –
Nauja galaktikos žvaigždė!
Bent mintimis bandau
Į ją kaip nors nukakti - - -

Bet pabundu –
Akis pralaižo
Šalta gyvenimo varlė.

Nerijus Laurinavičius
2015-04-13.