2019 m. lapkričio 26 d., antradienis

Raudoni obuoliai

Raudoni obuoliai
Lapkričio gale
Šakų raizgalynėj
Nusispjovę į Niutono dėsnį,
Lyg perkaitusios
Būties lemputės
Prieššventiniam vajuj,
Kol prekybininkai,
Susikibę rankutėm,
Sušoks Kalėdų pasiutpolkę,
Kol Rašto aiškintojai
Nuskus ir išdarinės
Tekstą kaip karpį,
Kai į visas puses
Šaudys žodžių žvynai
Ir susmigs
Į baltus
Išsipūtusius pilvus,
Tu nulaižysi visus
Našlaičių prieglaudų
Langus
Kaip ištroškęs
Mieste pasiklydęs vilkas,
Kad spengiantis speigas
Po to
It patyręs graviruotojas
Išraižytų stiklą,
Tą binoklį
Į šitą
Supistą žiaurų pasaulį...
Žiūrėk, štai tenai buvo - -
Šlovė,
Dabar - - - vaitojanti iškamša
Sušluotų lapų krūvoj,
Aptaki ir gliti
Kaip rupūžė,
Kol klouno skruostu
Rieda
Mikroskopinė ašara,
Nenuščiūvant plojimams
Ir naujamečiam kvatojimui - - -
Kol raudoni obuoliai
Šakų raizgalynėj
Sausio pradžioj
Lyg priekaištas
Žinomiems dėsniams
Kužda:
„Galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus šviesiau, galbūt kada nors
bus...“

Nerijus Laurinavičius
2019-11-26

2019 m. lapkričio 19 d., antradienis

Kas, ką, iš ko nusižiūrėjo


Žmogus beveik nieko gero nesugalvojo. Štai, skraidymą lėktuvais jis nusižiūrėjo iš paukščių. O jei ne varlės, mes niekada nebūtume išgirdę apie Rūtą Meilutytę. Todėl primigtynai siūlau pastatyti paminklą: a) Varlei b) Rūtai Meilutytei c) Rūtai Meilutytei, kuri ant delno laiko varlę; Paminklas galėtų stovėti nugriauto Lazdynų baseino vietoje.
Pabandysiu atspėti, iš ko žmonės nusižiūrėjo regbį. Ogi iš tokių vabalų, vadinamų elniaragiais! Daug elniaragių sulimpa į vieną darinį ir bando kažką kažkur nustumti. Jie dar naudoja krepšinio kamuolį, ant kurio prieš varžybas gerą pusvalandį pasėdėjo suaugęs dramblys. Tą kamuolį reikia, prasiyrus pro visų elniaragių priešpriešą, nugabenti į varžovų įskaitinį plotą arba įspirti į vartus, peraugusiais virpstais.

2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Laiškas iš dangaus

Rašau tau šviesų laišką
Iš dangaus.
Visai čia neblogai,
Jei kas paklaus,
Gali sakyti drąsiai:
Privalumų
Daugiau nei žemėj
Trainiotis su kūnu.

Vos tik atvykęs,
Petro paprašiau vaifai,
Bet jis tik nužvelgė mane
Skersai:
Kokių dar pageidausi procedūrų?
Pirmyn, neužlaikyk eilės
Prie durų!

Dangaus fojė
Ant balto debesėlio
Senelis sėdi mano
Susivėlęs.
Ką laiko rankoje,
Sunku nuspėti…
Bet argi tai ne
Švytinti planšetė?!