Taip, kaip mes gyvendami kambaryje neregime
namo, kurį nužvelgia paukštis iš savo skrydžio, lygiai taip pat dažniausiai
nepastebime Didžiojo Stebuklo, kuriame išvien alsuojame, nes kitaip ir būti
negali. Pasisamdome daugybę iliuzionistų, kad jie mums parodytų žavingų triukų,
o jei kartais šie suklysta ir išsiduoda, būname labai atlaidūs ir apsimetame
nieko nepastebėję. Varge tu mano, varge, pavargusysis paukšti, kada gi pagaliau
prisiklijuosi mane prie savo baltojo pilvo, idant pagaliau pamatyčiau, kur visą
laiką gyvenau...
N.L., 2011 12 13
N.L., 2011 12 13
