Per tris keturias
dienas mes palaipsniui užsiauginome bangas. Jos auga labai iš lėto. Kaip
palangių svogūnai. Vėjas išdykauja – varto bloknoto lapus, todėl gan sunku
rašyti. Patrakėliui paklūsta ne tik ploni vidiniai lapai, bet net ir storas
kartoninis viršelis. Iš kopų gilumos išnyra keli tylą į šipulius draskantys
naikintuvai, apsuka ratą virš jūros ir vėl dingsta pušynų bei marių
horizontuose. Nėra čia ką naikinti… Jei lėktuvai buvo sukurti nuodugniai
„išstudijavus“ paukščius, tai nakintuvai turbūt sukonstruoti pagal erelių arba
vanagų pavyzdžius.
Kai atsiduri
čionai, miestas užnugaryje išnyksta savaime. It sapnas. Nereikia jokių
naikintuvų. Tesklando vėją ir bangų ošimą pasikinkę aitvarai!