Su
dienos šviesa pasirodė dar viena utėlė. Užklupo mus nepakilusius nuo čiužinių.
Tai buvo apvalaus veido pliktelėjusi žmogysta, be intelekto įspaudų
blizgančiame įraudusiame veide. Beveik kaip pomidoras. Iš karto nesupratome, ar
tebesapnuojame, ar jau prasidėjo gyvenimiška tikrovė.
-
Kur
Vaciukas?!
– piktai išrėžiau vietoje „laba
diena“.
-
Vaciukas
Vemblio stadione renka šiukšles.
-
???
-
Jį
išvežė į Londoną, nes atsirado puiki darbo vieta.
Taip lyg niekur nieko porina pomidoržmogis.
-
Kas
čia per manevrai? Kodėl mus apgavote ir su maišais palikote prie prekybos
centro?!
-
Ramiai,
ramiai, niekas jūsų neapgavo, pasikeitė situacija.
Taip,
taip, susirinko pinigus ir pasikeitė situacija!