2018 m. liepos 14 d., šeštadienis

Nėra nieko tikresnio (2)

Nėra nieko tikresnio
Už dar negimusio eilėraščio
Dvelktelėjimą,
Prieš ištraukiant jį,
Tarsi plunksną,
Iš begalinės Nebūties
Pagalvės.
Nėra nieko tikresnio
Už tą duriantį pradmenį,
Siauru kanalu
Kuždantį
Būsimą formą ir spalvą,
Pasakų žiedadulkes,
Nuklosiančias širdį,
Kraujagysles, protą…
Nėra nieko tikresnio
Už tavo skausmo ašarą,
Kurią prieš nugairinant vėjui
Nulaižo
Seniai už debesų iškeliavęs
Ištikimas vaikystės šuo.
Nėra nieko tikresnio
Už kapinių tvorelę –
Plonytį akrobatų šaligatvį –
Tą trupmenos tiltelį,
Vienintelį tave
Nuolat dalinantį
Iš kažkur nušuoliavusių
Metų skaičiaus.

Nerijus Laurinavičius
2018-07-13