Visa laimė, prie „Senukų“,
šalia „RIMI“, yra kita tokia panaši. O čia tai gyvenimas verda, ne nu, žinokit,
aš jums sakau, tikrai pavasaris: visos plovimo vietos užimtos ir dar prie
kiekvienos eilutė po 2-3 automobilius, viskas šnypščia, putos virsta nuo mašinų
per kraštus, vanduo teka grindiniu ir veržiasi kur sekliau, moterys, vyrai, merginos,
vaikinai, senukai, mažos mergaitės su kasytėmis sukinėjasi aplinkui, kol
transporto priemonės švarėja… Čia jau ir Donelaičio „Metai“ rūko kamputyje.
Šiaip ne taip įssipraudžiu su tojota į atlaisvėjusią siurbimo vietą. Pasiraitoju rankoves, nes bus darbelio – pas mus bagažinės dauboje, ten, kur visokius domkratus galima susidėti, daug kačių kraiko išpilta, nes taip genialiai vieną kartą sugalvojau drėgmę naikinti, kuri per senos mašinos apačią vis sunkiasi ir sunkiasi. Stebiuosi, kaip dar bagažinėje kokių karpių ar upėtakių neužsiveisė. Iš katinų pasiskolinau ekskrementų susėmimo kastuvėlį ir kasu tą kraiką, pilu iš bagažinės į šiukšliadėžę. Ko ne smėlio dėžė? Vis pasižvalgau aplinkui, ar niekas nemato.