Balkono reportažai (7). Auksauodegis

Balkono reportažai (6). Rytinio dangaus pleneras.

Žodis ir dešra

Jis žodį degantį jiems nešė visados,

Bet abejingai miniai amžiais tereikės

Vien kaspinų, trimitų, klounų ir... dešros.

N.L., 2014-08-28.

Gyvenimo viešnamis

„Reikia mokėti save parduoti“, „Jūs neteisingai save parduodate“, „Jūs ne ten ir ne tuo metu save parduodate“, „Jūs ne tiems, kam reikia save parduodate“ – nuolat vapa gyvenimu užtikrinti specialistai – prakutę verslininkai, strateguotojai, darbuotojų atrankos agentūros… Tai kaip čia išeina – visas gyvenimas yra didžiulis VIEŠNAMIS? Aš parduodu save tau, tu parduodi save kitam, paskui aš irgi parduodu save kitam, tu save – dar kitam, paskui perki, perki, perki, kol galiausiai užsilenki, nes viskas nebeįdomu ir nebeturi prasmės, tavo vaikai sėkmingai arba mažiau sėkmingai parduoda save toliau, nes juos nuo pat pirmų mokslo metų mokyklinės (vėliau universitetinės) staklės visam tam ruošia, ruošia, ruošia… O gal galima kaip nors be viso šito? Gal vietoje PARSIDAVIMO galima būtų dažniau vartoti ŽMOGUS-ŽMOGUI sąvoką? „Kvailys, taip nebūna, toks gyvenimas, iliuzijos, niekur nesidėsi…“, – jau girdžiu nustebusiųjų specialistų drąsius priekaištus. Bet visgi, ar galima bent kiek kitaip? Galiu bent šiandien aš niekam neparsiduoti, nieko nepirkti, o tiesiog pasikviesti Tave į svečius, užplikyti imbierų arbatos su medumi, ir mes sėdėsime medinio namuko terasoje visą vakarą žiūrėdami į saldžiai kartų ūkanotą rudens tolį, klausydami kaip atsidūsta išskrendantys paukščiai, klausydami, kaip aimanuoja obuoliai, skaudžiai susimušdami kaktas į Nebūtimi jau garuojančią sodo žemę… Galiu šiandien aš uždaryti Gyvenimo viešnamį?

2014-08-27 Nerijus Laurinavičius.

Apsivartojusios karvės

Beveik ketverių Dorotėja nuo Seredžiaus Palemono kalno žiūri į šlaituose gulinčias karves ir sako: „Mama, žiūrėk, karvės apsivartojusios!“ (turi omenyje, kad apvirtusios). 

N.L.

2014 liepa.

Sesute, krenta obuoliai…

Sesute, krenta obuoliai!

Ir aš krentu rugpjūčio naktį,

Susmuks materijos kampai

Kaip uodas, lekiantis į dagtį.

Sesute, krenta obuoliai!

It sagos iš Visatos švarko,

Nebesučiups turbūt gandrai –

Tik bumpt, ir jie išskris iš karto.

Sesute, krenta obuoliai!

O kai kurie rūke pakimba

Ir laša rudeniu lėtai,

Paskui ant jų, žiūrėk, jau sninga…

Sesute, krenta obuoliai!

Ir aš krentu rugpjūčio naktį,

Trupu į Nebūtį mąsliai –

Ar dar pavyks iš TEN parkakti?..

Sesute, krenta obuoliai…

Nerijus Laurinavičius

2014 08 19.

„Ratas sukasi“ Vilniuje

Liepos 5 d. Vilniuje režisierės Jolantos Kazlauskienės ir jos teatro grupės kompozicija „Ratas sukasi“ pagal Nerijaus Laurinavičiaus („Šerkšno tyla“) eiles ir muziką:

12.45 val. – Bernardinų sodo scenoje;
16-16.15 val. – Katedros aikštės scenoje.

Ledkalnis

2014 07 04.

Keistas žmogus

Vairuoju automobilį it styga tiesia Liepkalnio gatve centro link, ir staiga iš mašinos galo pasigirsta beveik ketverių dukros Dorotėjos klausimas:

- Tėti, o čia Ramunių gatvė?

- Ne, – atsakau, – čia Liepkalnio gatvė.

- O iš kur tu žinai?

- Iš galvos...

- Tai ką, tu keistas žmogus? – pasitikslina mergaitė.

N.L.

2014 06 23

Žvejys

Kas vėjo šukomis šukuoja meldus,
Kas baugiai šiaušia ežero bangas?
Kai gulbė tyliai tyliai pasimeldus
Irias… į vakaro tamsias rankas.

Tai pats brangiausias trumpas mano metas,
Prieš plūdei dingstant staigiai iš akių.
Pasaulis šitas kaip yra sutvertas,
Vėl tą akimirksnį tarytum suprantu…

Bet tai supratęs nejučia pamiršiu,
Nes toks žinojimas ne žvejui skirtas?
Užsnūdęs valtyje žuvim pavirsiu,
Gyvenimas ar aš truputį girtas?

Aš – ne čigonas, nevagiu arklių,
Tačiau gal nuvarysiu laumės žirgą,
Štai laumžirgiu tarp meldų vėl sklendžiu,
O akyse saulėlydis jau mirga.

Nerijus Laurinavičius
2014 06 14.

Gatvės muzikantas

Kai vakaras lėtai aplaižo miestą,

Praeivių kojas atriša širdis.

Tepu melodijas tarytum sviestą,

Todėl slidus toks gatvių grindinys.

Pr. Aš senas šlubas gatvės muzikantas,

Šokdinantis tarpuvarčių kates.

Profesorius šešėlių ir studentas,

Gal kas kaštoną skrybėlėn įmes?

Monetos žvanga tartum plyštų

Tos susikaustymo grandinės,

Kad muzika, daina išslystų

Iš naktimi alsuojančios krūtinės.

Neišsemiama karvė

(Iš nugirsto vaikų pokalbio)

Važiuojant automobiliu Elijas (7,5 m.) sako sesei Dorotėjai (beveik 4 m.):

- Sese, būtų gerai turėti... karvę. Tuomet nereikėtų eiti į „Maximą“ pirkti pieno. Galėtume iš karvės išsisemti...

N.L.

2014 06 07

Nerijaus Laurinavičiaus („Šerkšno tyla“) poezijos pavasaris Kudirkos aikštėje

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji kultūra“ poeto Nerijaus Laurinavičiaus („Šerkšno tyla“) ir žurnalisto Marijaus Gailiaus eksperimentas Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje. Poezijos pavasaris savaip. Nerijus Laurinavičius skaito savo eiles parkinėjantiems žmonėms ir net pačiam... Lietuvos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Eksperimente dalyvauti sutikę parko lankytojai buvo apdovanoti Nerijaus Laurinavičiaus poezijos knygomis „Spengia tylos kamertonai“. Laidos įrašas čia:

Malonaus klausymo!

Ledkalnis

2014 05 29.

Pasirodo, ir orą galima...

7,5 metų Elijas žiūri kaip mama lygina rūbus. Lygintuvui imant kaisti, įsižiebia raudona lemputė. Elijas klausia:
- Mama, o kodėl ta lemputė užsidegė?
Tačiau nelaukdamas jokio atsakymo pats padaro išvadą:
- Aaaa, žinau, tu lygintuve orą uždusinai!

Pasirodo, ir orą galima... uždusinti.

N.L., 2014 06 01.

Sveikinimai dangui tėvo dienos proga

Tėvo dienos proga sakau vaikams:
- Jeigu nėra mamos, tai nėra ir vaikų, o jei nėra tėčio, tai nėra nei vaikų, nei filiosofijos (-io šiame žodyje – sąmoningai).
O septynerių su puse sūnus Elijas rėžia:
- Tada reikia sveikinti dangų!

2014 06 01
Tėvo diena.

Augimas

Elijas (7 m.) įsitaisęs antrajame lovos aukšte prieš užmigdamas svarsto: „Tėti, o kodėl aš nematau, kaip aš augu? Norėčiau, kad būtų du Elijai. Tuomet vienas pakiltų į dangų ir matytų, kaip kitas auga…“ Štai taip.

N.L. 2014-05-18

Dienos žvilgis (26). Mamos diena.

Reliatyvumas

Aš esu tavo praeinamumo

Liudininkas.

Kaip pasiliekantis suoliukas

Vakaro gelmėj - - -

Ta paskutinė sniego gniūžtė,

Suspausta į prasmę,

Netrukus išvarvėsiančią

Šviesiausio meto link.

Aš – tavo išlikimo veidrodis

Ir tavo žvakės siūlas,

Trumpėjantis, trumpėjan –

tis - -

Į nepasiekiamas erdves.

Tad prieš kiekvieną Asmenį

Nusilenkiu

Tartum prieš rytą,

Nes kaip kitaip

Įmanoma

Ateit į Žmogų?

Ir tu žinai, tikrai žinai,

Kad renginiai praeina - - -

Tik amžiams pasilieka

Aukščiausio –

Jo

Šlovė.

Nerijus Laurinavičius

2014 04 12

Tauragė

Dienos žvilgis (25). Pavasarėjantis Vilnius.

Dienos žvilgis (24). Šviesi oranžinė diena, arba atsakinga laisvė.

Čiulbančios gegutės

Dar vasario pabaigoje Elijas (7 m.) išgirdęs pavasariškai įsiklegėjusius paukščius rėžė: „O jau gegutės čiulba!“.

N.L.

2014 03 08

Dienos žvilgis (23). Su kovo 8-ąja!

Krymo klausimas – išspręstas

Pilies gatvėje sutikome kunigaikštį Vildaugą. Jis pamatęs mus persimetė iš vienos gatvės pusės į kitą, tada priešais žmoną atsiklaupė ant kelių ir bučiuodamas ranką ėmė sveikinti su kovo 8-ąja. „Gal su kovo 11-ąja?“, – mėginau šiek tiek paprovokuoti. „Ne, su kovo 8-ąja!“, – užtikrintai pakartojo jo didenybė. Iš abiejų kelnių kišenių kyšojo po nugertą  alaus butelį. „Jūs, jauni žmonės, esate mūsų ateitis!“, – į alaus butelį žodžių nevyniojo Vildaugas ir dar kunigaikštiškai didžiuodamasis pridūrė: „Šiandien AŠ Krymą prijungiau prie Vilniaus!“ Po to dar bandė nerišliai aiškinti, kad kažin kokį laivą iš Juodosios jūros nuvarė kažin kur, bet šiam geopolitikos virtuozui taip ir nepavyko iki galo pabaigti kerinčios istorijos, nes policijos ekipažui kažkaip reikėjo pravažiuoti pro besiskeryčiojantį didįjį valdovą. Pavyko tik dar išgirsti, kaip kunigaikštis Vildaugas į pravertą policijos mašinos langą vairuotojui kartojo: „Šiandien AŠ Krymą prijungiau prie Vilniaus!“ Po to iš bromo išlindo kažkoks tvirtas žmogus ir nesunkiai pakėlęs kunigaikštį nusinešė jį nežinoma kryptimi.

N.L., 2014 03 06.

Ramus kaip belgas

Dabar esu ramus kaip tikras belgas,

Kaip užsimerkęs saulėje budistas,

O tąsios dienos taip viltingai velkas,

Į nugarą seniai kvėpuoja viskas.

Seniai jau mano dukros išvarvėjo

Už užjūrio aukštų gracingų princų,

Tie sūnūs kulkomis išskrido, vėju...

Jų bruožų greitai nebeprisiminsiu.

„Šerkšno tyla“ vakarojo „Vakarutėje“ (Eičiai, Tauragės r.)

Renginio metu buvo trumpai pristatytos Nerijaus Laurinavičiaus („Šerkšno tyla“) 2013 metais išleistos knygos: „Spengia tylos kamertonai“ (poezija) ir „Apvalyk mane isopu“ (proza), skambėjo „Šerkšno tylos“ dainos, saksofono ir pianino garsai, Jurbarko moterų dailės studija pristatė savo kūrinių parodą. „Šerkšno tyla“ nuoširdžiai dėkoja idėjų ir entuziazmo niekada nestokojančioms ilgametėms „Vakarutės“ sieloms Virginijai Norkevičiūtei ir Ramunei Palekaitei. Tegul Jūsų kūrėjų klubas, kuris drąsiai galėtų būti puikus pavyzdys net ir didžiųjų miestų kuriančiųjų bendruomenėms, begalybe spalvų skleidžiasi dar tūkstančius pavasarių! Pagarbiai „Šerkšno tyla“, 2014 02 07.

Iš nematomo žmogaus užrašų (26). Paslaptingas krepšys.

Smalsumas turbūt yra yda. Žodis „yda“ labai panašus į žodį „yla“. Pamanyk tik, viena raidė ten ar ten... Kita vertus, anksčiau už vieną raidę žmonės ir galvas paguldydavo. Mano smalsumas visada buvo labai smailus (kitaip nė šių užrašų greičiausiai nebūtų). Smailus kaip tikrovę kiaurai verianti vinis. Tiek čionai tos dorybės... Spręskite patys.

Nebėra ką pridurti

Septynmetis Elijas susidomėjęs per televizorių žiūri pasaulio pažinimo laidą, kurioje rodomi juodaodžiai, kasantys deimantus, ir sako:

- Tėti, o kodėl tie žmonės tokie juodi?

Tačiau visai nelaukdamas atsakymo pats padaro išvadą:

- Aaaaaaaaa, žinau, žinau... Jie visą laiką gyveno Afrikoje, todėl taip ir įsikaitino... Saulė juos įkaitino! Taip, tėti?

Ką čia ir bepridursi...

N.L., 2014 01 19.

Daina apie naktį

Ši daina apie gimstančią naktį,

Kai į miestą įsėlina lapės,

Kai rečiau ima laikrodžiai plakti

Ir pražysta šikšnosparnių akys.

Ši daina apie veriančią tylą,

Apie katino žingsnių minkštumą,

Apie tai, kaip žvaigždės suskyla

Ir susminga į mūsų virtuvę...

Ši daina apie kantrią elektrą –

Tą žibintų neblėstančią dvasią!

Apie miesto iliuzijų spektrą

Ir į sapną nugrimzdusią masę…

Ši daina apie budrų taksistą,

Apie upę po šniokščiančiais ratais,

Apie nieką, šiek tiek apie viską –

Apie naktį, prakiurusiais batais.

Nerijus Laurinavičius

2013 12 16, 1.29 val. (virtuvė)

Palaida bala. Jų daug, o aš...

Elijas (7 m.) netyčia ant kilimo išpila visą maišelį kūčiukų. Mama sako:

- Dabar surink.

- Ojei, ojei, – pašiurpsta berniukas, – jų tiek daug, o aš... vienas.

N.L., 2013 12 11

Dienos žvilgis (22)

Varveklių pirštai varva apačion:

Fotoreporteris Ledkalnis.

Reportažas iš knygos „Apvalyk mane isopu“ pristatymo (autoriaus interviu)

2013 m. lapkričio 28 d. Vilniuje buvo pristatyta Nerijaus Laurinavičiaus novelių ir etiudų knyga „Apvalyk mane isopu“. Renginyje dalyvavo knygos redaktorius Justinas Kubilius, leidyklos „Versus Aureus“ redaktorė Ona Gudžiūnienė, rašytojas, žurnalistas ir radijo laidų autorius bei vedėjas Marijus Gailius, dainininkė Judita Šmitaitė-Laurinavičienė, kunigas Vitalijus Mockus. Savo kūrinius atliko grupė „Šerkšno tyla“. 

2013-12-05 „Žinių radijo“ laida „Aktualioji kultūra“. Laidos vedėjas – Marijus Gailius.

http://www.youtube.com/watch?v=aNh2zDWS948

Ledkalnis ir Co.

Dienos žvilgis (21)

Triušinė žiema:

Fotoreporteris Ledkalnis
2013 12 06.

Nujaučiamam broliui

Kai žvėriškai negailestingas pasaulis

Panakčiui prisišlieja prie tavo kojos - -

Net ir jis šiandieną pavargo,

Tasai apskuręs tarpuvarčių šuo...

Kuo tu mane pavaišinsi, šunie?

Ką, šunie?..

Ataušusia arbata

Iš išblukusių vyzdžių?

Kuo tu šiąnakt pamaitinsi

Mano šaligatviu virtusį veidą...

Gal išdeginsi sniegu?

- - -

O nujaučiamas broli!

Žinau, tikriausiai žinau:

Tu lėtai brauki tarp pirštų

Grubaus materialumo medžiagą,

Lėtai ir skausmingai,

Bet kol kas dar suvokt negali,

Kad jos galai po truputį - - -

Atyra.

N.L. 2013 12 06.

Viena saulė daugeliui pasaulių

Prieš užmiegant Elijas (7 m) pasitikslina:

- Tėti, o Anglijoje irgi jau tamsu?

- Taip, – atsakau.

- O kodėl?

- Nes sutemo.

- O Vokietijoje?

- Irgi.

- Aaa, supratau, – tęsia berniukas, – Nes saulė viena, o pasaulių daug! Negali juk saulė spėti ant visų šalių išlįsti…

N.L. 2013 12 05.

Nerijaus Laurinavičiaus knygos „Apvalyk mane isopu“ pristatymas

Leidykla „Versus Aureus“ ir rašytojas Nerijus Laurinavičius kviečia į novelių bei etiudų knygos „Apvalyk mane isopu“ pristatymą.

2013 m. lapkričio 28 d. 18.00 val.
Didžioji g. 2, Vilnius (Šv. Paraskevės cerkvės kieme esančiose patalpose).

Renginyje gros atsinaujinusi grupė „Šerkšno tyla“:
Nerijus Laurinavičius – tekstai, muzika, gitara;
Judita Šmitaitė-Laurinavičienė – vokalas;
Eduardas Bogdanovas – smuikas, aranžuotės.

Renginį ves žurnalistas, rašytojas, radijo laidų vedėjas Marijus Gailius ir filologė, dainininkė Judita Šmitaitė-Laurinavičienė.

Renginyje dalyvaus knygos redaktorius Justinas Kubilius, „Versus Aureus“ leidyklos redaktorė Ona Gudžiūnienė, kunigas Vitalijus Mockus.

IKI MALONAUS!