Ramus kaip belgas

Dabar esu ramus kaip tikras belgas,

Kaip užsimerkęs saulėje budistas,

O tąsios dienos taip viltingai velkas,

Į nugarą seniai kvėpuoja viskas.

Seniai jau mano dukros išvarvėjo

Už užjūrio aukštų gracingų princų,

Tie sūnūs kulkomis išskrido, vėju...

Jų bruožų greitai nebeprisiminsiu.

Net knygos ir eilėraščiai pakilo

Į tobulesnį dangų, rašto rojų?

Tik žemė prie manęs tvirtai prikibo:

„Palauk, dar pažiūrėsim į rytojų!“

Nuo šiol šunelį (taksą) prisirišęs,

Be rūpesčių braidau po pienių pievą,

Jie rodo: „Štai žiūrėk, šiek tiek pamišęs –

Ramus kaip tikras belgas visą dieną!“

- - -

Lėtai aš iš dėžutės išsitraukiu

Tą paskutinį mėtinį saldainį,

Palangės kaktusą paglostau, laukiu,

Kol vakaras suskleis pilnatvės dainą.

- - -

Dabar esu ramus kaip tikras belgas.

2014 03 05

Nerijus Laurinavičius