Reliatyvumas

Aš esu tavo praeinamumo

Liudininkas.

Kaip pasiliekantis suoliukas

Vakaro gelmėj - - -

Ta paskutinė sniego gniūžtė,

Suspausta į prasmę,

Netrukus išvarvėsiančią

Šviesiausio meto link.

Aš – tavo išlikimo veidrodis

Ir tavo žvakės siūlas,

Trumpėjantis, trumpėjan –

tis - -

Į nepasiekiamas erdves.

Tad prieš kiekvieną Asmenį

Nusilenkiu

Tartum prieš rytą,

Nes kaip kitaip

Įmanoma

Ateit į Žmogų?

Ir tu žinai, tikrai žinai,

Kad renginiai praeina - - -

Tik amžiams pasilieka

Aukščiausio –

Jo

Šlovė.

Nerijus Laurinavičius

2014 04 12

Tauragė