Aš
– akimirkos vergas.
Jos
antrankių surakintas,
Susikaustęs
žvilgsnyje
Išliksiu
taip ilgai,
Taip
ilgai,
Kiek
išlieka
Musė,
Nutūpusi
Ant
cukrinio saldainio
Imitacijos.
Aš
– akimirkos vergas,
Praaugantis
vazoną,
Palangę
ir stiklą…
Kol
krenta
Paskutinis
klevo lapas,
Sukursiu
pasaulį,
Šiek
tiek pataisysiu
Ir
iškart
Sunaikinsiu.
Aš
– akimirkos vergas –
Mizanscenos
detalė
Vaidmens
beprotybėj.
Čia
užtruksiu
Lygiai
tiek pat,
Kiek
trunka
Plojimai
Nusileidus
gyvenimo
Uždangai
- - -
Salės
tyla ir ramybė.
Nerijus Laurinavičius
2017-10-28
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą