Senas nuotraukų albumas

Atverstas senas nuotraukų albumas
Priešais akis papilkusias nuo laiko,
Stebėtinai tikslingas įstabumas,
Kurį trumpa akimirka sulaiko.

Mandagus įžūlumas arba pamąstymai Paūliuose

Įžūlumas save teigia labai subtiliai. Įžūlumas anaiptol nėra tiesmukai įžūlus. Aišku, dažnai jis būna patylomis susireikšminęs. „Aš esu pagrindinis gyvenimo variklis ir esminė ašis“ – nepaliaujamai dilgčioja venose subtilusis. Įžūlumas mėgsta persirenginėti (kaip Vytautas Didysis). Dailūs mandagumo rūbai ir demonstratyvus linksėjimas į taktą. Jis itin stengiasi susikurti teigiamą nuomonę apie save ir įsivaizduoja turįs unikalią tobulą klausą. Taktiškojo įžūlumo taktika. „Man reikia sukaupti pakankamai įžūlumo, kad pajėgčiau eilinį kartą iš naujo kabintis į šį gyvenimą, kad ir vėl atrasčiau materialios atspirties taškus...“. Iš dailių kobros kiaušinių besiritanti saviįtaiga. Įsitvirtinti, įsisiurbti, užgyventi „plačia koja“ kaip sako rusai. „Plačių kojų“ šuoliai, išsiaurėjantys iki dvasinės žlugties kanaliūkščių arba išplatėjantys iki pasyvių Mirties užtvankų.

Laiškas kalendoriui (Skiriu šviesios atminties I.Š.)

Mielas kalendoriau,

Ką tu man pasiūlysi šiandien? Galimybę persiversti į kitą dieną, į kitą kurį nors tarptautinį paminėjimą? O gal išrausi kokia nors valstybine švente, lyg elektrinė spiralė užvirsi gyvenimo prozoje besikapanojančių gyventojų kraują?

Miesto poezijos grumstai

Tenai, kur miesto
Šaligatviais
Šunkeliai
Vizgina uodegas,
Kur kava apsiblaususios
Damos su pudeliais
Retkarčiais sužaidžia šaškėmis,
Tenai, kur vyrai,
Išmesti pro duris
(nes kazino juk neturi langų?)
Baloje konstatuoja
Fizinį (dvasinį?)
Savo bankrotą.

Karas, tiltai, užmačios ir vagys

Juk žinau, jei asfaltas
Turėjo teisę
Sustingti į kelią,
O tiltai - iš kranto į krantą
Perkelti paštą ir pieną
(net karo metu, kai iš jų
dažniausiai nelikdavo nieko),
Žinau,
Kad turėjo taip būti,
Reikėjo…
Juk tokios tokelės,
Užmačios tokios - - -

Dundėjimas

Jis negalėjo prisiminti, kurią akimirką visa tai prasidėjo. Ausyse staiga ėmė kurtinamai ūžti ir stulbinamai dundėti, tarsi tūkstančiai laukinių arklių negailestingomis kanopomis tryptų kruvinais žolės gabalais plyštančią žemę. Tarsi tūkstančiai reaktyvinių lėktuvų variklių negailestingai gaustų kukliame bendrabučio kambarėlyje.

Pagrindinė klaida

Pagrindinė jūsų –
Suaugusiųjų –
Klaida
Yra ta,
Jog manydami
Esą suaugę,
Jūs
Daugiau
Nebeaugate, –
Pagalvojo trimetis Elijas,
Netyčiom išsitiesęs
Dangop nusidriekusios
Pušies
Šešėlyje.

Nebūties antitezė

Kapinaitėse vaikas
Lyg mirties antitezė,
Lyg nuolatos atgyjantis pradas –
Protėvis ir pradžiamokslis.

Prototipinė pienė

Iš žemės kraujo
Juodžemio spąstų
Iš etaloninės druskos
Sąstingio jungo
Kartėjančiu stiebu
Lyg kopėčiom
Kopianti Saulėn
Pirmoji
Iš tikro pirmoji
Prototipinė pienė

Imperijos laikrodininkas

Imperija, kaip ir pridera imperijai, driekėsi nuo jūros iki jūros. Ją valdė griežtas, bet teisingas imperatorius. Iš protėvių jis paveldėjo laikrodį. Niekuo neypatingą, paprastos konstrukcijos, nesudėtingo mechanizmo delno didumo prisukamą laikrodį.

Auksinė formulė

Nors toji šalis buvo pasakiškai žavi, visai ne dėl to į ją traukė virtinės turistų iš visos senutėlės Europos ir net iš už griausmingojo Atlanto. Nedidelė, bet graži kaip nesibaigianti vaikystės pasaka.

Poeto Lie - Žuvis

Poeto liežuvis. Язык поэта. Ne ką mažiau turi teisių būti išvirtas, nei kiaulės... liežuvis. Delikatesinis poeto liežuvis subtiliems meno valgytojams-gurmanams ir virškintojams. Išvirtas apgailėtinai susireikšminusios bohemos sultyse. Gardus ir minkštas poeto liežuvis. Be kaulų. Nesibaigiantys „prasmingi“ įvaizdžiai nemėgsta kaulų. Kuo toliau nuo Dievo, tuo daugiau „prasmių“, neįkandamų bedančiams vaikams. Vaikams, kurių širdžių kraujagyslės kol kas dar netapo marionečių virvelėmis.

Maldos kambarėlis

Nuo protėvių maldų
Maldaknygių sulipę lapai,
O pirštų antspauduos
Tebeplaka dar širdys,
Atrodo viskas buvo
Lyg ir vakar - - -

Tyliai

Ti - - ti - - ti - -
Tyliai - - -

Ant pirštų galiukų.

Svarbu neišgąsdint vagies.

Juk triukšmo ir taip iki soties.

Nelogiškas žmogus

Logiškai mąstančių žmonių pasaulyje gyveno vienas nelogiškas žmogus. Be abejo, tokių buvo kur kas daugiau, tačiau mus domina būtent šis, kadangi jis greičiausiai iki šiol tebesėdi ant taburetės kažkur netolimoje kaimynystėje. Pats žodžių junginys nelogiškas žmogus truputį nelogiškas, bet mūsų herojaus (?) mąstymo būdas ir net povyza sufleravo būtent tokį apibūdinimą, kuris ilgainiui tapo nepakeičiama ir logiška pravarde, prieš kurią visiškai nublanko vardas, pavardė ir kiti asmens duomenys.

Kultūristas

Ant tiesmukai juostuoto čiužinio tyso filosofiškai sustingęs kultūristas ir kontempliatyviai bando įsisavinti paskutinį sultingąjį kibiną su aviena. Jis jau šiek tiek įklimpęs į tobulo skonio nirvaną, tik raumenys, kaip ežero paviršius kartkartėmis suraibuliuojantys, liudija kultūristo priklausymą žemiškajai sferai.

Iškalbinga antkapių tyla

Švelniai tariant, Rytis jau buvo nebejaunas. Šmaikštus ir iškalbingas plunksnos mylėtojas galėtų drąsiai brūkštelėti tokius žodžius: „Ryčio saulė pamažu leidosi vakarop“. Jis, be abejo, būtų teisus, nes vos žvilgtelėjęs į ilgą pieno baltumo Ryčio barzdą bei žydinčius žilus plaukus, kurie beveik siekė žemę, galėjai įsitikinti, kad iškalbingas plunksnos mylėtojas nemeluoja.

Klausimas gulbei

Tuo metu jau buvau šiek tiek pramokęs gulbių kalbos, todėl ir paklausiau: „Gulbe, tavo kaklas beveik kaip klaustukas mano egzistencinių paieškų, nuolatinės vidinės nerimasties akligatviuos, užakusiose savimonės kūdrose, kur nesibaigianti baimė kunkuliuodama kvarkia karnavališkomis varlių gerklėmis... Kaip baltas paskutinės vilties klaustukas, neuždarantis jokiuose galutiniuose teiginiuose, atsakymuose, proklamacijose, šūksniuose...

Šviesos misterija

Kai langas įformina šviesą
Regimumo lankais, puslankiais
Ir aureolėm...
Iš amžių tranšėjų,
Iš metų maniežų
Išnyra pavasariai,
Buvę prieš protėvių protėvius,
Kaip gimnastiškai
Lanksčiai
Jie moka atgimti
Kaskart kitokie
Ir susieti viską
Į VIENĮ!

Tyla ir Triukšmas

Gyveno kartą Tyla ir Triukšmas. Kaip ir galima būtų spėti, jie vienas kito nekentė. Bet ne, turbūt reikėtų sakyti Triukšmas nekentė Tylos, o Tylai Triukšmas tiesiog neegzistavo. Jai užteko savęs pačios. Savaime suprantama, dėl tokios aplinkybės Triukšmas be galo niršo ir visais įmanomais būdais nėrėsi iš kailio. Jis jautėsi esąs labai reikalingas, o apie Tylą šiuo klausimu buvo visiškai priešingos nuomonės, todėl  manė turįs rimtą pagrindą ją niekinti.

Peno rotacija

Į akiduobes lašantis rūkas,
Sulėtintai dūžtančios šukės
Sulėtinto aido - - -

Vijoklio išpažintis

Atsargiai, atsargiai pažemiui, vasariniais vabalais aplipusiais grumsteliais ir šaltakraujais pakelės akmenėliais senas ūsotas vijoklis žmogui nepastebimu žingsniu tęsia daugiaplanę skvarbią kelionę. Jo judėjimas labai apgaulingas – regis, plika akimi nematomas, o čia žiūrėk jau ir spokso į tave tiriančiu žvilgsniu pro dulkėmis užsėtą langelį.

Vienatvės virsmas

Gyvenau tuo metu kažkur pasienio ruože, kuriame dunksojo vos kelios dešimtys išsibarsčiusių medinių trobelių, apaugusių mieguistomis samanomis ir neperregimais voratinkliais. Tiesa, čionai dar snaudė milžiniškos pilies užkonservuotos sienos, kurių akmenys sapnavo prieš daugelį šimtmečių savo gyvenimų slėpinius patyrusių valstiečių pirštus ir pro šalį prabildančių kunigaikščių arklių kanopas.

Leiskite žmogui numirti už miesto

Miestas daug ką nenatūraliai iškraipo. Visus pagyvenusius žmones reikėtų deportuoti užmiestin. Lyg vazonines gėles persodinti į platesnę dirvą. Idant tikros žemės kvapas atgaivintų išždžiūvusias šaknis, kuriomis grįžtama į Ten, iš kur atėjome. Šiek tiek speigo, vėjo ir kitų nepalankių išorinių sąlygų visomis prasmėmis yra kur kas geriau nei šarv(u)otų daugiabučių komfortas.

Bičių vaškas

Įsikibę vienas kitam į parankę dulkėtu priemiesčio keliu lingavo du ta pačia kryptimi žiūrintys seneliukai. Tiksliau sakant, seneliukas ir seneliukė. Tokia įžanga galbūt labiau tiktų pasakos pradžiai, tačiau pakelėse alų gurkšnojantys paaugliai manė kiek kitaip ir tirštai išpučiamais cigarečių dūmais ore raizgė cinišką savo nuomonę: „Tiek žmonės negyvena!“ Gal ir negyvena arba tai nutinka labai retai, galų gale, kaip sakoma, kiekvienam savo...

Apie ordinus

Kiekvienas ordinas
Tikras tuomet,
Jei uždengia
Krūtinėje
Skylę,
O ne barškina
Tarsi žvangutis
Skardinę
Mūsų tuštybę.

Galvakojai moliuskai Vilniuje

Nerijus Laurinavičius-Aizbergas

(Specialus reportažas)

Pirmąją žiemos dieną Vilniuje koncertavo „Galvakojai moliuskai“. Tai buvo jau antrasis jų koncertas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų. Nežinau kodėl, anksčiau „Nautilus pompilius“ mintyse asociatyviai siedavau su povandeniniu laivu. Greičiausiai man kažkas, pats tiksliai nežinodamas, nenoromis pamelavo. „Nautilių“ berods sugalvojo ponas Žiulis Vernas ir savo romane panardino jį „20 000 mylių po vandeniu“.

Apie

„Ledkalnis“ – rašytojo Nerijaus Laurinavičiaus tinklaraštis, leidžiamas nuo 2010 metų.

                                             Apie tinklaraščio sumanytoją

Nerijus Laurinavičius (g. 1979 08 14 Vilniuje) – poetas, prozininkas, tinklaraštininkas, grupės „Šerkšno tyla“ dainų tekstų ir muzikos autorius, atlikėjas, vienas „Nieko sau“ teatro vaikams steigėjų ir aktorių, scenarijaus autorius, eilėraščių, istorijų ir pasakų vaikams kūrėjas, nuotaikingos svetainės žvejams „Poetinės žūklės įlankėlė“ sumanytojas ir autorius, internetinio kelionių žurnalo „Lagaminas be dugno“ kūrėjas.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Bibliografija

Išleido aštuonias knygas:

1. „Spengia tylos kamertonai“ (eilėraščiai): Firidas, 2013.

2. „Apvalyk mane isopu“ (novelės ir etiudai): Versus aureus, 2013 (rėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija).

3. „Emi – Gracija“ (autobiografinis romanas): Naujas vardas, 2021. El. knygą nemokamai galima skaityti čia: https://knygnesys.ffs.lt/#book_id=62&library_id=e-knygos&panel=book_details

4. „Vaisių ir daržovių pasakos“ (audioknyga vaikams): Audioteka, 2022. Audioknygą įsigyti galima čia: https://audioteka.com/lt/audiobook/vaisiu-ir-darzoviu-pasakos#NL

            5. „Vaisių ir daržovių pasakos 2 dalis“ (audioknyga vaikams): Audioteka, 2023. Audioknygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Knygą galima įsigyti čia: https://audioteka.com/lt/audiobook/vaisiu-ir-darzoviu-pasakos-2

         6. „Vaisių ir daržovių pasakos“ (spausdinta knyga vaikams): Vaiga, 2024. Dienos šviesą išvydo 2023 gruodžio mėn.

7. „Uogų pasakos“ (audioknyga vaikams): Audioteka, 2024. Audioknygą įsigyti galima čia: https://audioteka.com/lt/audiobook/uogu-pasakos

8. „Uogų pasakos“ (spausdinta knyga vaikams): Vaiga, 2025. 

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

           Kūryba

Kūriniai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, žurnale vaikams „Bitutė“, žurnale vaikams ir visai šeimai „Vakaro žvaigždelė“, žurnale „Kelionės ir pramogos“, literatūriniuose almanachuose ir kituose kultūriniuose leidiniuose.

2014 m. režisierė Jolanta Kazlauskienė pagal Nerijaus Laurinavičiaus eiles ir muziką pastatė kompoziciją „Ratas sukasi“, kuri sulaukė palankaus režisieriaus Valentino Masalskio įvertinimo.

Parašė penkių „Nieko sau“ teatro spektaklių scenarijus: „Afrika“ (2014), „Kalėdų senelis kitaip“ (2014), „Povandeninė pasaka“ (2016), „Linksmos daržovių istorijos“ (2017) ir „Smagios eismo pamokėlės“ (2019). Sukūrė pasakų ir eilėraščių vaikams.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Autoriaus žodis

         Kiekviename gyvame žmoguje, tad ir kiekvienoje gyvoje visuomenėje nuolatos vyksta tamsiųjų ir šviesiųjų minčių kolizija. Tik nuo mūsų pačių valios ir nuo Aukščiausiojo apvaizdos priklauso, kam užleisme tauriosios žmogaus dvasios erdvę.

Ką sapnuoja gilioji ledkalnio šaknis? Įsiklausau, įsiklausau ir girdžiu, kaip tyliai Afrikoje krenta sniegas į masajų vaikų sapnus. Palengva, palengva, minkštai ir tyliai, be proto džiaugsmingai. O eskimams tuo metu gimtojoje ledynų apgultyje pasigirsta švelnus palmių šakų šnabždesys bei krištolinės Raudonosios jūros žuvų kuždesiai. Ir netikėtai mums ima vertis skirtingų Pasaulio kraštų dykumų paslaptys...

Nerijus Laurinavičius

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

           Norintiems paremti tinklaraštį ir bendradarbiauti

Rekvizitai, norintiems simboliškai paremti šį tinklaraštį, Nerijaus Laurinavičiaus (Ledkalnio) knygų leidybą, „Šerkšno tylos“ dainų įrašus / Bank account for donation:

Nerijus Laurinavičius
Sąsk. Nr.: LT617300010085552570
Swedbank

PayPal: juditelex@gmail.com

Taip pat šio autoriaus kūrybos galite rasti ir ją prenumeruoti čia:

https://contribee.com/serksno-tyla

https://contribee.com/pasakunamelis

+370 603 603 82
aizbergas@yahoo.com