Be galo

Ant tiksinčios sekundinės rodyklės,

Tarsi beribių kopų

Skruzdėliukas,

Apakintas saulėlydžio

Žaltvykslės,

Kol po stiklu

Ratu

Visatos sukas...

Išplėšk mane,

Kregždut,

Iš ciferblato!

Kaip pelę

Iš klastingo laiko

Spąstų.

Ir nešk tenai,

Kur kranto nesimato,

Kad vėjas net

Nuščiuvęs išsigąstų.

 

Už tai tau pažadu

Širdies kriauklelę

Ir sielos vabzdį –

Gintaro inkliuzą.

Jei pėdom vėl kada

Pasieksiu žemę,

Aš sudainuosiu tau

Kaip jūra ūžia

Ant tiksinčios sekundinės rodyklės

Po penkiasdešimt milijonų

Metų

Vėl supasi

Saulėtekio žaltvykslės

Ir galo jokio

Niekad nesimato.

 

Nerijus Laurinavičius

2021-06-28

Palanga