Rugsėjo 9 d.
Neseniai
baigiau skaityti Tomo Sakalausko knygą „Regėjimų naktis“. Apie dramatišką poeto
Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Nedaug jam buvo skirta laiko šioje žemėje –
vos 23-eji metai, todėl viskas klostėsi labai intensyviai. Be to, koks
sudėtingas tai buvo laikmetis! Antrojo Pasaulinio karo mėsmalė.
Tomas
Sakalauskas, beje, miręs visai neseniai, meistriškai savo knygose atkuria
išskirtinių asmenybių gyvenimus. Vien ko verta „Miltinio apologija“! T.S. buvo
legendinio Miltinio biografas. Įdomu tai, kad Vytauto Mačernio ir Juozo
Miltinio bei jo aktorių Vaclovo Blėdžio, Donato Banionio gyvenimų linijos
susikirto paskutinėmis tragiško likimo poeto dienomis. Traukdamasis nuo
vokiečių bombardavimo Miltinis su aktoriais iš Panevėžio atvyko į Mačernio
gimtinę, Šarnelę. Įtampos kupinas akmirkas, svarstant, kur dėtis toliau, ši
įstabi kompanija išnaudojo savotiškų kūrybos vakarų improvizacijoms, kurios
vykdavo V. Mačernio namuose ir kitur.
Pats
paskutinis su Mačerniu bendravęs žmogus buvo... Donatas Banionis. Nedaug trūko,
kad jie būtų žuvę abu. Banionis prieš lemiamą tanko sviedinio trenksmą dėl tam
tikrų aplinkybių išlipo iš kinkinio, kurį vadeliojo Vytautas Mačernis. Juozas
Miltinis tuo metu su kitais vyrais jau buvo kitu vežimaičiu išvykęs iš
Šarnelės.
Tanko
sviedinys driokstelėjo šalia poeto kinkinio. Atšokusi skeveldra per pakaušį
kiaurai perskrodė Mačernio galvą ir iššovė pro akį. Sužeistas buvo ir arklys,
kuris kitą rytą rastas nusigalabijęs. Įdomios detalės: šalia nebegyvo poeto
gulėjo užmuštas žvirblis ir vyšnios (berods) šakelė.
Vėliau
apie draugo žūtį sužinojęs Donatas Banionis šoko būsenos bėgo kur akys veda.
P.S.
Turbūt nedaug kas žino, kad Vytautas Mačernis, kai Vilniuje studijavo
filosofiją, Gedimino kalne dirbo... gidu ir už tai gaudavo varganą algelę.
N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą