Ir
kas mus įverpė
Į
šitą keistą mįslę?
Plonyčiu
siūlu srūva
Abejonių
syvai,
Kaskart
atsakymas
Gudraudamas
išslysta,
Kutena
orą, dingsta
Iš
akių nebyliai...
Vien
ežeras man lieka,
Upė,
sraigės kiautas,
Dar
pažemiu vis
Kuždančių
rugių kursyvai,
Kai
lieptas į KITAPUS
Įžūliai
nupjautas,
Girdžiu,
kaip voras
Stiebiasi
į saulę tyliai - -
Nušvinta
visas lyg
Ištraukęs
aukso šaknį,
Jau
nebe voras –
Nauja
galaktikos žvaigždė!
Bent
mintimis bandau
Į
ją kaip nors nukakti - - -
Bet
pabundu –
Akis
pralaižo
Šalta
gyvenimo varlė.
Nerijus
Laurinavičius
2015-04-13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą