2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Net ir profesoriai kartais prisėda...

Kartą vienas smegeningas profesorius universitete studentui uždavė įdomų klausimą.
Profesorius: Dievas geras?
Studentas: Taip.
Profesorius: O Velnias geras?
Studentas: Ne.
Profesorius: Teisingai. Sakyk, mielasis, ar egzistuoja Žemėje blogis?
Studentas: Taip.
Profesorius: Blogis visur aplinkui, juk taip? Ir Dievas sukūrė viską, ar ne?
Studentas: Taip.
Profesorius: Kas tuomet sukūrė blogį?
Studentas: ...
Profesorius: Planetoje yra išsigimimų, įžūlumo, ligų, tamsybės...
Viso to yra, tiesa?
Studentas: Taip, pone.
Profesorius: Tad kas visa tai sukūrė?
Studentas: ...
Profesorius: Mokslas teigia, kad žmogus turi penkias jusles, kuriomis patiria
jį supantį pasaulį. Sakyk, mielasis, tu kada nors regėjai Dievą?
Studentas: Ne, pone.
Profesorius: O kada nors Jį girdėjai?
Studentas: Ne, pone.
Profesorius: Kada nors jautei Dievą? Ragavai? Uostei Jį?
Studentas: Bijau, kad ne, pone.
Profesorius: Ir vis vien Juo tiki?
Studentas: Taip.
Profesorius: Remdamasis gautomis išvadomis, mokslas teigia, kad Dievo nėra. Gali paprieštarauti?
Studentas: Ne, profesoriau. Aš tiesiog tikiu.
Profesorius: Būtent. Tikėjimas – pagrindinė mokslo problema.
Studentas: Profesoriau, šaltis egzistuoja?
Profesorius: Kas čia per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Tau niekada nebuvo šalta?
(Išgirdę jaunuolio klausimą studentai nusikvatojo)
Studentas: Iš tikrųjų, pone, šaltis neegzistuoja. Remiantis fizikos dėsniais, tai, ką mes laikome šalčiu, iš tikro tėra šilumos nebuvimas. Žmogų arba objektą galima ištirti tik tuo atveju, jei šie turi energijos ar ją perduoda. Absoliutus nulis (-273 lapsniai Celsijaus) yra visiškas šilumos nebuvimas. Esant tokiai temperatūrai, materija tampa inertinė ir neveikli. Šaltis neegzistuoja. Mes sukūrėme šį žodį norėdami apibūdinti tai,
ką jaučiame, kai nėra šilumos.
(Virš auditorijos pakibo tyla)
Studentas: Profesoriau, tamsa egzistuoja?
Profesorius: Žinoma, egzistuoja. Kas gi yra naktis, jei ne tamsa...
Studentas: Jūs vėl neteisus, pone. Tamsa taip pat neegzistuoja. Tamsa iš tikrųjų yra šviesos nebuvimas. Mes galime ištirti šviesą, o ne tamsą. Galime naudoti Niutono prizmę, kad baltą šviesą išskaidytume į daugybę spalvų ir taip ištirtume skirtingus kiekvienos spalvos bangų ilgius. Jūs neišmatuosite tamsos. Paprastas šviesos spindulys prasiskverbia į tamsos pasaulį ir nušviečia jį. Kaip sužinote, kiek tamsi yra kuri nors erdvė? Išmatuojate, kiek šviesos yra joje. Ar ne taip? Tamsa – tai sąvoka, kurią žmogus naudoja kalbėdamas apie tai, kas būna, kai nėra šviesos. O dabar sakykite, pone, ar mirtis egzistuoja?
Profesorius: Be abejo. Yra gyvenimas, yra ir mirtis – priešinga jo pusė.
Studentas: Jūs vėl neteisus, profesoriau. Mirtis – tai ne priešinga gyvenimo pusė, o gyvenimo nebuvimas. Jūsų mokslinėje teorijoje išryškėjo pavojingas plyšys.
Profesorius: Ką turite omenyje, jaunuoli?
Studentas: Profesoriau, Jūs mokote studentus teigdami, jog visi mes kilome iš beždžionių. Ar pats stebėjote evoliuciją?
Profesorius šypsodamasis palingavo galva, nes suprato, kurlink krypsta pokalbis.
Studentas: Niekas neregėjo šio proceso, vadinasi, Jūs esate labiau šventikas, nei mokslininkas.
(Auditorija prapliupo juoktis)
Studentas: O dabar pasakykite, ar yra kas nors šioje salėje, kuris matė profesoriaus smegenis? Girdėjo, uostė, lietė jas?
(Studentai tebesijuokė)
Studentas: Greičiausiai, niekas. Tuomet, remiantis moksliniais faktais, galima
daryti išvadą, kad profesorius smegenų neturi. Nors ir labai gerbiame Jus, profesoriau,
tačiau kaip mes galime tikėti tuo, ką kalbate paskaitų metu?
(Virš auditorijos pakibo tyla)
Profesorius: Manau, tiesiog turėtumėte manimi tikėti.
Studentas: Būtent! Dievą ir žmogų sieja vienintelis ryšys – tai TIKĖJIMAS!
Profesorius prisėdo.
-----------------
Tasai studentas buvo Albertas Einšteinas.

Atsiuntė Vilius Dinstmanas, iš rusų kalbos išvertė Nerijus Laurinavičius.

4 komentarai: