Kaip tu išaugi
Iš Miego,
Kaip išnyri
Į saulėtą budrumą
Lyg svogūno laiškelis
Žiemą,
Prigludęs prie lango
Aš stebiu,
Kaip lipi iš stiklinės,
Kaip blakstienos
Vėl kvepia
Dugnu,
Bet girdžiu
Jau džiaugiesi
Tyliai:
Išeinu, išeinu, išeinu...
Ir iš tikro
Turbūt išeini,
Toks žvalus
Kaip balandžio rytas,
O Šventųjų žvilgsniai
Tyri
Tau į nugarą
Glostančiai
Ritas...
Aš regiu,
Kaip senolių
Malda
Į kiekvieną posūkį
Aidi,
Atvingiuosim ir mes
Kažkada
Praregėtais akligatviais,
Taigi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą