Iš Rojumi tebealsuojančių kalnų pašlaičių į isteriškomis intrigomis perisunkusią visuomenę idant vėlei sugrįžtumei į nesvarios ramybės būseną. Laukinis moteriškos stichijos šėlsmas, tuščiavidurė vyriška puikybė, svoris visuomenėje, gramzdinantis į irzlios apatijos ir nebeįveikiamo nuobodulio dugną. Prieš visa tai – vaikiškai tyra MEILĖ kiekvienam artimui. Idioto meilė. Vaikiškas atvirumas. Laukuose, pievose, miškuose, kalnų papėdėse, pačiuose kalnuose nėra durų. Nėra įmantrių spynų, signalizacijų, kodų, nes nėra jų išvis. Pati lengviausia užduotis žmogui (širdies gelmėse neuždusinti savojo vidinio VAIKO) kartais tampa pačiu sudėtingiausiu galvosopiu visam gyvenimui (arba visiškai užmiršta paskirtimi), kad galbūt kada nors sugrįžtumei prie to, nuo ko visą laiką taip beatodairiškai bėgai.
Apgaubkite kiekvieną Idioto meile, ir Pasaulis pasikeis. Įsileiskite į širdį „sveiką protą“, ir visos tikrosios vertybės ilgainiui bus apverstos aukštyn kojomis. Eikite papietauti kartu su vargšais ir pamatysite, kaip iš užanties, iš už konteinerio netikėtai išnyra Saulė. Kikenkite kartu su turtuoliais minkštai krimsdami vieno kąsnio sumuštinius, uostykite gaiviai kvepiančias alyvuoges ir staiga prieš nosį išdygs riebi Gyvenimo špyga. Tačiau Idioto meilė, nuoširdi kaip asilo šypsena, visiškai susipainiojusi (žvelgiant iš šalies) tarp žmonių, bet ne tarp šviesių idealų, kurie padeda eliminuoti žmogišką sumaištį, geba aprėpti ne tik jautresnės sielos kenčiantį keleivį Žemėje, tačiau ir visiškai surambėjusį nusisielinusį (ne nusisielojusį!) pasiklydėlį. Tobulumas, kurio link turėtų stengtis irtis kiekvienas. Idioto, o ne „sveiko proto“ meilė (sąvokos, naikinančios viena kitą) ima keisti artimus, net jei jie kartais to iš karto ir nesuvokia. O paskui jie keičiasi patys. Arba ne.
Dostojevskį dažnai reikia mokėti „iškentėti“. Iškentėti iki proveržio. Kaip ir rašytojui reikia išsirašyti iki tol, kol vieną kartą užčiuops „nervą“. Kalbant verslo kalba, vėliau galima pasakyti: iškentėjimas atsipirko. Su kaupu.
Nuostabus Eugenijaus Mironovo puikiai įkūnytas personažas. Ir Vladimiras Maškovas (Rogožinas) kaip visada... 2003 metais Vladimiro Bortko pastatytas dešimties serijų filmas „Idiotas“. Pagal to paties pavadinimo F.M.Dostojevskio romaną. Salstelėjusi tragika ir širdį veriantis liūdnadžiaugsmis.
P.S. Filmą originalo kalba galima žiūrėti čia:
http://serialu.net/idiot/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą