Krituoliai mano,
Širdis-trobelė
Apsnigta,
Net lūžta stogas,
Pro kaminą
Garuoja
Ramunėlių arbata,
Mirties vidun neįsileidžia...
Gausūs krituliai –
Krituoliai mano,
Kaip iš aukštai
Jūs krintate žemyn?
Kaip aš,
Plokščiapėdėjanti meška,
Prieš žiemą
Įmingu
Užglostytas ėriukų vilnos...
Gausūs krituliai –
Krituoliai mano,
Vis vien
Užprogramuotas tragiškai
Kaip Amadėjas Modiljanis,
Su savimi –
Dar berniuku
Prie savo antkapio
Tapybiškai
Pilnatvėje
Panirdamas į pirmą sniegą...
2009 10 14, N.L.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą