Lapkričio oro linijos

Man pasakė lapkričio oro linijose,

Kad skrydis bus tik į vieną pusę,

Kad vos pakilus,

Vos pajutus atotrūkio džiaugsmą,

Teks leistis… Bet kur?..

 

Jie minėjo, kad neturiu kito pasirinkimo,

Kad tokie gamtos dėsniai,

Kad bilietas yra negrąžinamas…

Kaip kompensaciją

It vaikui pasiūlė

Šiek tiek pasėdėti prie lango,

Jeigu galima jį taip pavadinti,

Kad dar kartelį užmesčiau žvilgsnį

Į besikeičiančias gyvenimo kortas, kartas…

Kad iš viršaus pamatyčiau

Iki šak(n)ų apnuogintus medžius

Ir tą apsamanojusį parko suoliuką –

Ilgesio trampliną

Į dar vieną žadėtą prisikėlimą,

Tą jaukią senamiesčio kavinukę,

Į kurią galima atsivesti šunį,

Vokiečių aviganį, jei norite,

Kad išvysčiau, kaip įkyriai lyjant

Į autobusų parkus sugrįžta vairuotojai,

Kaip susikūprinę žmonės po skėčiais

Skuba pas savo katinus,

O vakar ir vėl kažkas persuko laikrodžius…

 

Jie sako: atskris KITI, nebijok,

Jie bus be galo sultingi,

Tokie gamtos dėsniai,

Tokios skrydžių taisyklės.

 

Bet palauk!

Kas čia per jūra?

Iš kur šitos žvakės, žvakutės?..

„Tai anksčiau išskridusiems“, –

Paaiškina stiuardesė.

Ir man tampa ramu. Dėl to,

Kad skrydis tik į vieną pusę,

Kad yra lapkričio oro linijos,

Ištiesinančios gyvenimo kreivę,

Kai jau KITI

Iš lėto

Tarp eglutės šakų išraizgo

Spalvotų lempučių

Girliandą.

Tsssakt... Tsssakt...

Nerijus Laurinavičius

2023-10-28