Kad nesudužtų šitas
Porcelianinis pasaulis,
Kurio substancija ir yra…
Kvėpavimas,
Kad nesubyrėtų kortų namelis
Po lapkrityje pasiklydusio drugelio
Sparnų virptelėjimo,
Kai į tuščią vyno taurę
Įplazdena žalsvai gelsvas
Beržo lapelis.
Svarbiausia – nepamiršti kvėpuoti,
Kad nesutrupėtų šitas
Porcelianinis pasaulis
Dėl seismiškai aktyvios širdies
Dūžių,
Nežymiai nubanguojančių
Odos plaukeliais,
Kol į visus pakraščius
Išsilaksto pelės,
Nagučiais šiurendamos
Nudėvėtą medžių rūbą,
Besusigeriantį žemėn –
Tai ir yra Egzistencijos
Sutartis,
Pasklidusi spalvotais lapais
Po išaugtų batų padais…
Kažkur juk turi būti išnaša,
Puslapio apačioje žadanti
Dar vieną pavasarį.
Svarbiausia – nepamiršti kvėpuoti,
Kad nesudužtų šitas
Porcelianinis pasaulis,
Kūrėjui dvelktelėjus
Į Būties kampų
voratinklius.
- - -
Pažiūrėkit, Jis šypsosi…
Nerijus Laurinavičius
2022-11-04
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą