Žmogus beveik nieko gero nesugalvojo. Štai, skraidymą
lėktuvais jis nusižiūrėjo iš paukščių. O jei ne varlės, mes niekada nebūtume
išgirdę apie Rūtą Meilutytę. Todėl primigtynai siūlau pastatyti paminklą: a) Varlei
b) Rūtai Meilutytei c) Rūtai Meilutytei, kuri ant delno laiko varlę; Paminklas
galėtų stovėti nugriauto Lazdynų baseino vietoje.
Pabandysiu atspėti, iš ko žmonės nusižiūrėjo regbį. Ogi
iš tokių vabalų, vadinamų elniaragiais! Daug elniaragių
sulimpa į vieną darinį ir bando kažką kažkur nustumti. Jie dar naudoja
krepšinio kamuolį, ant kurio prieš varžybas gerą pusvalandį pasėdėjo suaugęs
dramblys. Tą kamuolį reikia, prasiyrus pro visų elniaragių priešpriešą,
nugabenti į varžovų įskaitinį plotą arba įspirti į vartus, peraugusiais
virpstais.
O
iš ko žmonės nusižiūrėjo akmenslydį, tai jau ir visai nebeįsivaizduoju… Ant
kelio priklaupęs žaidėjas čiuožia ledu iki linijos, kurią pasiekęs, pirmyn iš
delno paleidžia poliruoto granito akmenį. Kiti du komandos draugai, pagal
profesiją, panašu, profesionalūs valytojai, šepečiais trina ledą palei
slystantį akmenį, taip stengdamiesi nukreipti jį reikiama linkme, kad šis
pasiektų tolumoje esančio apskritimo centrą arba nudaužtų kitus varžovų
komandos akmenis. Jie trina, trina, trina… trina, trina, trina… Kartais
liaujasi trynę. Paskui vėl trina, trina, trina… trina, trina, trina… Visa tai
daugybę valandų stebi žiūrovai, federacija ir atsistebėti negali.
Akmenslydį
žmonės turbūt sugalvojo patys.
Nerijus Laurinavičius
2019-11-19
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą