Jau draugai seniai neberašo,
Bet mokesčiai myli be saiko!
Nors ant krosnies sapnuoju be paso,
Jie kas mėnesį
skiria man laiko.
Vienas,
trys, keturi ir dar nulis,
Štai
kablelis, brūkšnys, terminai...
Komunalinė
saulė, mėnulis –
Užkoduotosios
meilės kerai?
Ir jaučiu,
kaip pavydi slapta
Net
Gabrieliaus Garsijos herojus,
Jam nerašė
gi nieks niekada...
Čia ne
krosnis, čia – tikras rojus!
Nerijus Laurinavičius
2016-02-03
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą