Man trūko visą
laiką kibirkšties
Nuo speigo
godžiai kaustomų laidų,
Kai iš visai
apkvaišusios nakties
Į nežinią slinkau
troleibusu...
Vienintelis
tiktai keleivis,
Stikle išpūtęs
eketę lėtai,
Kol rytas
abejingai raivės,
Po akį vis atmerkdavo
namai
Į šią
bengališkąją puotą,
Aštriais
kristalais smingančią širdin,
Kurią braukiau
nesupakuotą
Apnuogintais
laidais tolyn - - -
Tolyn.
Nerijus Laurinavičius
2016-01-21
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą