Aš iš sniego
išbrist negaliu,
Nes pripustė
batus ir mintis.
Šaipos kuojos po
sausio ledu,
Sako, žemėje
dingo trintis...
Tad stebiu, kaip
pro šalį vis čiuožia
Konsultantai,
buhalteriai, klerkai...
Ar vienodai šią
žiemą užuodžia
Lietuviai, japonai
ir lenkai?
Tuoj ir karvėms
reikės jau pačiūžų,
Pasikaustę ant
slidžių paršeliai,
Neužtenka
Saboniui net ūgio –
Užpustyti takai
ir takeliai...
Dar norėjau
sakyti kažką –
Prie tvoros - pypt - prilipo liežuvis,
Štai tokia ta
balta pabaiga,
Kokios nesapnavo
nė žuvys.
2016-01-14
Nerijus
Laurinavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą