2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Tėve mūsų


Gauna žmogus kūną. Tenais, po oda, it paryčiais ežero žuvys ima šokinėti visokios aistros, instinktai, intrigos ir kiti malonumai.

- - -

Vienas, žiūrėk, nusiperka BMW. Važiuoja. Miesto centru. 215 km/val. greičiu. Įsirėžia į minią. Dalį jos pražudo visiems laikams. Iš automobilio – vien atskiros dalys: „B“, „M“ ir „W“. Paskui tupi kaip kanarėlė narve ir niekaip suprasti negali, kodėl durys atsidaro tik iš lauko pusės.

- - -

Kitas gi N-U-S-P-R-E-N-D-Ž-I-A, jog jis yra poetas (!). Įmantriai užsiriša šaliką, susivelia pjuvenomis kvepiančius plaukus ir rašo eiles. Parašęs pats nieko nesupranta, bet tai juk ne taip ir svarbu – svarbiausia, kad iš nuobodulio dvesiantys rašto ekspertai šioje kūrybinio akto stichijoje įžvelgia tūkstanteriopų prasmių ir visa tai tučtuojau įtraukia į mokyklų programą. Vaikšto podiumu pasipūtęs poetas, vos paprašytas kam nors į kaktą iš karto įraito autografą, žemai nusilenkia, ovacijos ir aplodismentai švelniai glosto jautraus kūrėjo sielą. „Bravo, bravo!“ – staugia įkaitusi minia.

Išsipagirioja, šiaip ne taip pakyla nuo grindų, o gi, pasirodo – salė iš tikrųjų visą laiką buvo tuščia! Riebiai nusispjauna ant apsilaupiusios sienos ir iškiūtina į dar vienas progines žymaus visuomenės veikėjo laiduotuves.

- - -

Trečias labai gerai gyvena (tai jam tikrai patinka!). Nes moka... spardyti(s) ir mėtyti. Kamuolį. Kamuolius. Kamuoliukus. Ištįsęs kaip kartis, žiūri į visus iš aukšto. Ir aš norėčiau jam į akis pažiūrėti, bet... šiuo metu neturiu kopėčių. Šis, trečiasis, taip pat labai myli automobilius, tačiau jam dar labiau patinka, kai į jo agresyvius metalinius monstrus seiles varvindami spokso įvariausio plauko komentatoriai, stebėtojai iš šalies. Kamuolių valdovas dievina rinktines silikonines vištas ir to niekada nevengia nuslėpti nuo reginių ištroškusios publikos akių.

- - -

Ketvirtajam irgi viskas klojasi kuo puikiausiai, nes... jis pažįsta trečiąjį. O be to, ketvirtasis moka tiksliai komentuoti Kamuolių valdovo veiksmus. Visai šaliai. Tiesioginis eteris.

- - -

Penktasis yra politikas. Viskas tuo pasakyta. Taškas.

- - -

O kažkur toli toli, nežinomybėje paskendusiame kaime, prie praviro pirkios lango, pro kurį į palaimingą kambarių gaivą veržiasi netaktiškas ir tvankus liepos vakaras, sėdi skara apsigaubusi senutė ir į aptingusį dangų šnabžda „Tėve mūsų“.

Nerijus Laurinavičius,
2012 06 20

1 komentaras: