Giedrą gegužės rytą žygiuoja kareivis per buvusią
Lenino aikštę ir staiga užsimano užsirūkyti. Įsikiša tarp pageltusių dantų
cigaretę, rausiasi po sveiku protu nesuvokiamą gausybę kišenių – nėra ugnies,
nors tu ką... „Kareivis aš ar ne kareivis?!“, – filosofiškai pamąsto jis ir tuoj pat
pastebi gretimais ant suoliuko sėdintį jaunuolį. Tasai iki padų sulindęs į
planšetinę lentą – atrodo visiškai atitrūkęs nuo šios tikrovės.
- Jaunuoli, gal turite degtukų? – uniformuotiesiems nebūdingai mandagiai pasiteirauja kareivis.
Jaunuolis
lėtai pusiau išnyra iš planšetinės lentos gelmės ir susirūpinęs spokso saulės
nutviekstomis elektroninėmis akimis kažkur kiaurai klausiančiojo. Po kelių gerokai ištįsusių akimirkų pasitikslina:
-
Degtukų, degtukų, degtu… O man į „Tools“ ar į
„Properties“ eiti?
-
…
N.L.,
2012
05 15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą