Praeities dvelktelėjimai (1). Sugertukas

„WTF?“, – pasakytų šių laikų mokinys. Kažkada buvau didžiulis sugertukų fanas. Sąsiuviniuose, ant kurių viršelių puikuodavosi visokie lomonosovai, būdavo paslaptis. Ta paslaptis tyliai tūnodavo tarp paskutinio sąsiuvinio puslapio ir galinio viršelio. Sugertukas. Švarus. Kol kas. Kvepiantis. Veidrodinis tavo rašysenos liudininkas. Kol vyrai pakampėse lakdavo rašalą, mes rašalą nešdavomės į mokyklą. Mūsų pirštai nuolat atrodydavo taip, lyg kasdien miškuose būtume rinkę mėlynes. Sugertukai sugėrė praeitį. Jie yra mūsų slaptieji detektyvai, nors ir išnykę. „WTF?“, – į mane skersuoja jaunuolis. Imu abejoti, ar aš turiu alibi.

N.L.