10 metų!

Šiandien tinklaraščiui „Ledklanis“ sukanka lygiai 10 metų!!!

Raudoni obuoliai

Raudoni obuoliai

Lapkričio gale

Šakų raizgalynėj

Nusispjovę į Niutono dėsnį,

Lyg perkaitusios

Būties lemputės

Prieššventiniam vajuj,

Kol prekybininkai,

Susikibę rankutėm,

Sušoks Kalėdų pasiutpolkę,

Kol Rašto aiškintojai

Nuskus ir išdarinės

Tekstą kaip karpį,

Kai į visas puses

Šaudys žodžių žvynai

Ir susmigs

Į baltus

Išsipūtusius pilvus,

Tu nulaižysi visus

Našlaičių prieglaudų

Langus

Kaip ištroškęs

Mieste pasiklydęs vilkas,

Kad spengiantis speigas

Po to

It patyręs graviruotojas

Išraižytų stiklą,

Tą binoklį

Į šitą

Supistą žiaurų pasaulį...

Žiūrėk, štai tenai buvo - -

Šlovė,

Dabar - - - vaitojanti iškamša

Sušluotų lapų krūvoj,

Aptaki ir gliti

Kaip rupūžė,

Kol klouno skruostu

Rieda

Mikroskopinė ašara,

Nenuščiūvant plojimams

Ir naujamečiam kvatojimui - - -

Kol raudoni obuoliai

Šakų raizgalynėj

Sausio pradžioj

Lyg priekaištas

Žinomiems dėsniams

Kužda:

„Galbūt kada nors

bus šviesiau, galbūt kada nors

bus šviesiau, galbūt kada nors

bus...“

Nerijus Laurinavičius

2019-11-26

Kas, ką, iš ko nusižiūrėjo

Žmogus beveik nieko gero nesugalvojo. Štai, skraidymą lėktuvais jis nusižiūrėjo iš paukščių. O jei ne varlės, mes niekada nebūtume išgirdę apie Rūtą Meilutytę. Todėl primigtynai siūlau pastatyti paminklą: a) Varlei b) Rūtai Meilutytei c) Rūtai Meilutytei, kuri ant delno laiko varlę; Paminklas galėtų stovėti nugriauto Lazdynų baseino vietoje.

Pabandysiu atspėti, iš ko žmonės nusižiūrėjo regbį. Ogi iš tokių vabalų, vadinamų elniaragiais! Daug elniaragių sulimpa į vieną darinį ir bando kažką kažkur nustumti. Jie dar naudoja krepšinio kamuolį, ant kurio prieš varžybas gerą pusvalandį pasėdėjo suaugęs dramblys. Tą kamuolį reikia, prasiyrus pro visų elniaragių priešpriešą, nugabenti į varžovų įskaitinį plotą arba įspirti į vartus, peraugusiais virpstais.

Laiškas iš dangaus

Rašau tau šviesų laišką

Iš dangaus.

Visai čia neblogai,

Jei kas paklaus,

Gali sakyti drąsiai:

Privalumų

Daugiau nei žemėj

Trainiotis su kūnu.

Vos tik atvykęs,

Petro paprašiau vaifai,

Bet jis tik nužvelgė mane

Skersai:

Kokių dar pageidausi procedūrų?

Pirmyn, neužlaikyk eilės

Prie durų!

Dangaus fojė

Ant balto debesėlio

Senelis sėdi mano

Susivėlęs.

Ką laiko rankoje,

Sunku nuspėti…

Bet argi tai ne

Švytinti planšetė?!

Nedrebink, pilk dar vieną!

Atleisk man, mama,

Nes šiandieną

Esu vyresnis metais

Už tave,

Keičiu tuos keturis dešimtmečius

Į vieną,

Tiek nukulniavęs

Atbulas dykumoje…

Papasakok, brolau...

Papasakok, brolau,

Kaip reiks man mirti

Mirtį –

Kur galima statyti koją,

Kur geriau neminti...

Ir ar tikrai prie vartų lauks

Šventasis Petras,

Ar Kristus bus tasai

Neblėstantysis spektras?

Ar ten vaivorykštė,

Nelyg plaukų lankelis,

Apjuos mintis,

Kurias išgimdė

Šitas ilgas kelias?

Ar ten ir vėl visi

Susėsime prie bendro stalo,

Kurio ribų iš čia

Nė nesimato iki galo...

Ar ten pelekais žuvys

Glostys mūsų besparnystę,

Ar ten jau nebegalima

Taip sumaltai suklysti?..

Papasakok, brolau,

Kaip reiks mums mirti

Mirtį.

2019-07-...
Nerijus Laurinavičius

Balkono reportažai (26). Gulinti močiutė su šieno kupeta ant galvos.

Fotoreporteris Ledkalnis
2019-07-22

Išdegti

Išdegti
 
Išdegti - - -
Kaip išdega žolė po žiemos,
Susikurti ir persikurti
Iš naujo...
Tyčia
Mirčiai į šonkaulius,
Šypsena į saulės rezginį:
Še tau, vaškine bestija!
Žibučių aromatu
Per snukį...
 
Išdegti - - -
Susikurti ir persikurti
Sudužus į daugybę molio šukių,
Susirinkti, susiklijuoti,
Kol vėl
Pienės pūkeliu
Iš miesto pakilsi
Miško pusėn...
Aš tavęs ten jau lauksiu.
 
Nerijus Laurinavičius
2019-05-10

Balkono reportažai (25). Dangaus krokodilas virš Salininkų stebi mus...

Fotoreporteris Ledkalnis
2019-02-20

Begalinis virsmas

Ar užuodi mano sekundės

Sprogimo paraką?!

Mano veikliąją medžiagą,

Išdraskančią akis

Mirčiai,

Kai lėtai

Ant antkapio

Gula

Skeveldros atplaišėlės-snaigės.

Lėtai, lėtai,

Neprotingai lėtai

Ant gatvės žibintų,

Ant tvorų ir

Bažnyčios bokšto…

Ar užuodi mano sekundės

Sprogimo paraką? –

Ech, tavęs juk nėra, mirtie,

Tai tik mes nuolatos

(Ne)tyčia paslystam

Begaliniam virsmui…

Nerijus Laurinavičius

2019-02-06

Grąžinkite kasdienybę!

Jei galite, grąžinkite

Neišdraskytą kasdienybę:

Be vėliavų, be kaspinų,

Be paranojiško patoso…

Siaurom gatvelėm šokinėjančių

Sekundžių šventenybę,

O jei grąžinsite, tai pažadu,

Kaip šuo džiugiai palosiu.

Jei galite, grąžinkite

Be proto trepsintį man Vilnių,

Kavos puodelį prie Naujamiesčio

Tuščios kavinės lango,

Kai darbo dieną

Sąžinei negraužiant

Nuoširdžiausiai tingiu ---

Tenai, kur troleibusai

Prie stoties

Vos skersgatviais

Tarsi gyvatės

Išsirango.

Nerijus Laurinavičius

2018-09-22

Balkaniška lopšinė

Aš – tik šiek tiek

Pralavintas

Nekirptas neveislinis

Šuo,

Prie balkanų balkono

Išlinkio

Stebįs,

Kaip naktis

Palengva susilieja

Su Juodosios jūros

Akiračiu

Bulgarijos žemėje,

Kai prie raudono

Vyno taurės

Lopšinę

Monotoniškai svirpia

Pasiklydus cikada - - -

N.L.

Elenite, Bulgarija

2018-07-22

Venecijietiškas Nesebaras

Lyg benamiai vaikai,

Lyg oliveriai tvistai…

Basomis per Nesebaro grindinį!

Basomis,

Ką tik pražliaugus liūčiai,

Kol karštas vanduo

Bučiuoja pėdas ir akmenis,

Basomis,

Kol kvatoja žuvėdros ir kirai

Iš turistų

Ir laikrodžio dūžių,

Basomis,

Kol iš Juodosios jūros

Kalasi

Išpuikus panelė

Vaivorykštė.

N.L.

2018-07-22

Bulgarija

Amžinas pėdsakas

Amžinas pėdsakas. Siekis

Palikti įspaudą žemėje.

Ilsėkis, brolyti, ilsėkis,

Šitiek žuvus ilsėtis galima.

Šitiek gimus prieš audrą ir lietų,

Nulankstytais sparnais abejonių,

Aš be žemės, be laiko, be vietos

Kas sekundę vis tyliai dvejoju:

Ar tikrai mus sukūrė Dievas,

Ar tik mes jį nusipiešėm patys?

Kai per kopas žingsniuoju vienas,

Iš ikonų išvarva akys…

Ir taip buvo turbūt visada,

Užsimerkiu prieš duriančią tamsą,

Jėzaus rankose – Jono galva,

Ilsėkis, brolyti, pakanka!

Nerijus Laurinavičius

2018-07-25. Elenite.

Nėra nieko tikresnio (2)

Nėra nieko tikresnio

Už dar negimusio eilėraščio

Dvelktelėjimą,

Prieš ištraukiant jį,

Tarsi plunksną,

Iš begalinės Nebūties

Pagalvės.

Nėra nieko tikresnio

Už tą duriantį pradmenį,

Siauru kanalu

Kuždantį

Būsimą formą ir spalvą,

Pasakų žiedadulkes,

Nuklosiančias širdį,

Kraujagysles, protą…

Nėra nieko tikresnio

Už tavo skausmo ašarą,

Kurią prieš nugairinant vėjui

Nulaižo

Seniai už debesų iškeliavęs

Ištikimas vaikystės šuo.

Nėra nieko tikresnio

Už kapinių tvorelę –

Plonytį akrobatų šaligatvį –

Tą trupmenos tiltelį,

Vienintelį tave

Nuolat dalinantį

Iš kažkur nušuoliavusių

Metų skaičiaus.

Nerijus Laurinavičius

2018-07-13

Balkono reportažai (24). Užmojai...

Fotoreporteris Ledkalnis
2018-06-22.

Balkono reportažai (23). Dangaus plėšrūnai.

Fotoreporteris Ledkalnis
2018-06-06

Kai norisi staugti

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Transformerių,

Nes pasauliui reikia

Kūlversčių, akrobatinių triukų,

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Slidžių paviršių,

Kamuolių ir ledo arenų,

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Stadionų ir ringų,

Nes pasauliui reikia

Supermenų, betmenų

Ir kitokio šūdo…

Kai norisi staugti,

Nes pasauliui reikia

Transformerių,

O širdis

Tik vos vos

Išsilanksto

Į popierinį Vilties lėktuvėlį.

Nerijus Laurinavičius

2018-06-05

Nėra nieko tikresnio

Nėra nieko tikresnio

Už beišsisklaidantį

Cigaretės dūmą,

Už tą akimirkos klaustuką,

Pakibusį ore,

Kurį netrukus

Išsiurbia skersvėjis…

Nėra nieko tikresnio

Už meldų ošimą

Pačioje birželio pradžioje,

Kai juos ima šukuoti

Mirtis,

O gal tik vėjas,

Palengva nubėgantis

Tavo odos plaukeliais.

Nėra nieko tikresnio

Už vaikystės akmenį,

Varlyte nušuoliuojantį

Bangų paviršiumi…

Ir paliekantį

Tik skrydžio iliuziją,

Raibuliuojančią

Pakrantės smėliu

Po vandeniu.

Nerijus Laurinavičius

2018-06-05