„Dievo šukės“
(„Edges of the Lord“) – 2001 metais amerikiečių ir lenkų sukurta drama, kuriai
būdingas savitas tragikomizmo užtaisas. Režisierius – Jurekas Bogajevičius
(Jurek Bogajewicz). Šio filmo scenarijus Lenkijos filmų festivalyje buvo įvertintas
aukščiausiais balais.
Veiksmas vyksta
Antrojo pasaulinio karo metu (1942 m.) Krokuvoje. Viena žydų šeima nebeturėdama
kitokio pasirinkimo ryžtasi bulvių maiše paslėpti dvylikos metų sūnų Romeką ir
taip šis išvengia fašistų nagų bei atsiduria idiliškame Lenkijos kaime pas savo
gimines. Tėvų berniukas daugiau niekada nebepamatys. Tiesa, manau, Romeką
įkūnijantis aktoriukas pasirinktas tikrai nesėkmingai – prilupkite mane
kiemsargio šluota, jis tikrai nė per nago juodymą nepanašus į žydų berniuką!
Užtat kitas
aktorius (Willemas Dafoe), vaidinantis katalikų kunigą, išties kaip reikiant!
Jis ir charizmatiškas, ir gaudo kiaules, kai ant plauko kabo jo avelių gyvybė,
ir geba sudominti vaikus, ir dar moka rūkyti! Nors, nežinau kodėl, ne kartą šis
kunigas man kažin kodėl priminė Arnoldą Švarcnegerį (Terminatorių, kitaip
tariant).
O jei kalbėtume
rimtai, nepaisant tam tikrų „perspaudimų“-„persūdymų“, tai tikrai verta dėmesio
ir įtraukianti bei verčianti pamąstyti juosta, savitai atspindinti vaizduojamą
milžiniškų įtampų laikotarpį. Įstabūs, širdį glostantys vaizdai, žmogaus
žiaurumas ir cinizmas, kuriems nėra ribų. Tiesa, Meilei taip pat. Žmogų laisvai
galima parduoti už kiaulę. Taip jau buvo ne kartą. Gal net ir už vištą ar jos
plunksną. Nei kiaulės, nei vištos, kaip žinia, neskraido (jei tai ne sapnas, ir
ne cirkas). Nebent plunksnos… Arba Tyros Vaikiškos Meilės Širdis, tolygi
Kristui, pakylanti virš visų istorinių kataklizmų bei klizmų. Jei tarp mūsų yra
Kristus, būtinai atsiras ir Judas.
2012 12 22.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą