2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Dievo šukės



„Dievo šukės“ („Edges of the Lord“) – 2001 metais amerikiečių ir lenkų sukurta drama, kuriai būdingas savitas tragikomizmo užtaisas. Režisierius – Jurekas Bogajevičius (Jurek Bogajewicz). Šio filmo scenarijus Lenkijos filmų festivalyje buvo įvertintas aukščiausiais balais.

Veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metu (1942 m.) Krokuvoje. Viena žydų šeima nebeturėdama kitokio pasirinkimo ryžtasi bulvių maiše paslėpti dvylikos metų sūnų Romeką ir taip šis išvengia fašistų nagų bei atsiduria idiliškame Lenkijos kaime pas savo gimines. Tėvų berniukas daugiau niekada nebepamatys. Tiesa, manau, Romeką įkūnijantis aktoriukas pasirinktas tikrai nesėkmingai – prilupkite mane kiemsargio šluota, jis tikrai nė per nago juodymą nepanašus į žydų berniuką!

Užtat kitas aktorius (Willemas Dafoe), vaidinantis katalikų kunigą, išties kaip reikiant! Jis ir charizmatiškas, ir gaudo kiaules, kai ant plauko kabo jo avelių gyvybė, ir geba sudominti vaikus, ir dar moka rūkyti! Nors, nežinau kodėl, ne kartą šis kunigas man kažin kodėl priminė Arnoldą Švarcnegerį (Terminatorių, kitaip tariant).

O jei kalbėtume rimtai, nepaisant tam tikrų „perspaudimų“-„persūdymų“, tai tikrai verta dėmesio ir įtraukianti bei verčianti pamąstyti juosta, savitai atspindinti vaizduojamą milžiniškų įtampų laikotarpį. Įstabūs, širdį glostantys vaizdai, žmogaus žiaurumas ir cinizmas, kuriems nėra ribų. Tiesa, Meilei taip pat. Žmogų laisvai galima parduoti už kiaulę. Taip jau buvo ne kartą. Gal net ir už vištą ar jos plunksną. Nei kiaulės, nei vištos, kaip žinia, neskraido (jei tai ne sapnas, ir ne cirkas). Nebent plunksnos… Arba Tyros Vaikiškos Meilės Širdis, tolygi Kristui, pakylanti virš visų istorinių kataklizmų bei klizmų. Jei tarp mūsų yra Kristus, būtinai atsiras ir Judas.

Nerijus Laurinavičius,
2012 12 22.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą