Ji kareiviui įpila
pieno
Į rasos
išskalautą stiklinę.
Na, išgerk,
balandėli, su Dievu - - -
Ir nušluosčiusi
purviną kaktą,
Kryžiaus ženklu
įskiepija Viltį,
Neškis šautuvą,
neškis šį raktą...
Ateities mums
visiems atrakinti.
O kareivis,
gražiai padėkojęs,
Sunkią nugarą
velka į mišką,
Net nuo arklo
atšlyja artojas –
Kaipgi stipriai
Viltis toji tviska!
- - -
Kai į prieširdžius sminga kulka,
Kraujas stingsta tarytumei stiklas,
Jis tikrai neužmirš niekada,
Kaip stiklinėje pienas…
…Viskas.
Nerijus Laurinavičius,
2012
11 05.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą