Kaip poetai apiplėšė banką

Jei man paduosi

Šįryt ranką,

Mes eisim apiplėšti

Banką!

Ir spygaus iki soties

Internetai:

Kas išnešė maišus?! –

Ogi… poetai!

Tad lįsk greičiau

Į balaklavą,

Tuomet išdėstysiu

Tau planą:

Vos tik į tviskančią

Įčiuošim salę,

Iš karto teks pamiršt

Moralę;

Šiukštu, mes nenaudosim

Pistoletų,

O tik eilėraščius

Ir keletą sonetų…

„Turbūt šiandieną

Toks likimas –

Čia vyks dabar apiplėšimas!

Geriau jau būtų

Nekrutėti,

Nes šiom eilėm

Galiu nudėti!!!“

Kol aš skaitysiu iš knygelės,

Tu paprašysi nešt maišus

Panelės,

Kuri langelyje sustingus,

Mus padarys tuoj pat

Laimingus.

Dar įkaitų reikėtų nusistverti:

Apsauginius, valytoją ir

Porą klerkų…

Stokholmo juos netruks

Ištikt sindromas,

Kol sąlygas diktuos

Poetas-ponas:

Sraigtasparnį, prašau,

Ant banko stogo!

Kol dar eilėraščių

Mina nesprogo…

Maišus vidun,

Jau laukia ilgas kelias!

Ne Palangon,

O tiesiai

Į Havajus!

- - -

Dabar draugų –

Kaip šieno daržinėj!

Štai šimtas palmėje,

Tiek pat dar dešinėj…

Mieloji, AČIŪ tau,

Kad ištiesei man

Ranką –

Šįryt turbūt visai

Pakanka,

Paleiskim skrist atgal

Lakūną…

Kad jį velniai

Tą žadintuvą!

Nerijus Laurinavičius

2020-07-05